lt
en
2015 m nominantai

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2015 laimėtojai

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2015 nominantai

Lyčių lygybės apdovanojimas, skiriamas už nestereotipinio požiūrio į moteris ir vyrus sklaidą ir įtvirtinimą visuomenėje. Šių metų nominantai:

  • SWEDBANK LIETUVOJE. Už skiriamą dėmesį lyčių lygybės ir lygių galimybių politikai, padidintą vadovybės narių moterų skaičių ir išlaikomą lyčių pusiausvyrą banko valdyboje.

2014 metų pabaigoje Swedbank Lietuvoje pradėjo įgyvendinti iniciatyvą, kuria siekiama nustatyti su įvairove susijusius tikslus ir suplanuoti veiksmus tiems tikslams įgyvendinti. Per 2015 m. organizacijoje moterų skaičius vadovybėje padidėjo iki 40 proc. Tuo tarpu visų grandžių vadovų moterų ir vyrų skaičius yra beveik lygus. Bankas nusprendė inicijuoti išsamią vyrų ir moterų organizacijoje atlyginimų analizę, siekiant užtikrinti, jog nėra tokių atlyginimų skirtumų, kurių negalima paaiškinti darbuotojų kompetencija ir rezultatais. Banko valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė viešumoje ne kartą pasisakė apie lyčių lygybės svarbą.

Daugiau informacijos Swedbank puslapyje

  • ONA GRAŽINA RAKAUSKIENĖ. Už indėlį į mokslinius tyrimus lyčių ekonomikos srityje.

Ona Gražina Rakauskienė yra Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos fakulteto profesorė, Gyvenimo kokybės laboratorijos vadovė, mokslo programos „Gyvenimo kokybės gerinimas ir užimtumo didinimas“ vadovė ir komiteto pirmininkė, trijų mokslo periodinių leidinių redkolegijų narė, ekonomistė, holistinės paradigmos ekonomikoje atstovė. Jos mokslinių tyrimų kryptys: lyčių ekonomika, gyventojų gyvenimo kokybė, kaip ekonominės politikos efektyvumo indikatorius, ES socialinė ir ekonominė sanglauda, europinės gerovės modelis, valstybės vaidmuo rinkos ekonomikoje. Profesorė  yra parengusi virš 200 spausdintų mokslo darbų, 10 monografijų, tarp jų ir monografiją ,,Lyčių ekonomika“ (2014), 1 tarptautinę monografiją.

  • PILIETINĖ INICIATYVA „MOTERYS KALBA“. Už jaunų feminisčių komandos drąsą dalintis istorijomis lyčių ne/lygybės tematika, taip įkvepiant kitas moteris kalbėti aktualiomis temomis.

„Moterys kalba“ yra pilietinė iniciatyva, kurią vykdo 5 skirtingų profesijų moterys. Veikla plati – nuo socialinių projektų iki stand up komedijų žanro. Dominančios temos: lyčių lygybė, grožio kulto pasekmės, moters įvaizdžio formavimas viešoje erdvėje, moterų lyderystė, lyčių stereotipai, diskriminacija dėl lyties, seksizmas, seksualinė prievarta, fizinis ar psichologinis smurtas. Savo veikla siekia skleisti lyčių lygybės idėjas ir šviesti visuomenę probleminiais socialiniais klausimais, stiprinti moterų pasitikėjimą savimi ir moterų tarpusavio solidarumą. Į priekį veda nepasitenkinimas esama situacija ir noras įgalinti moteris būti drąsiomis ir savarankiškomis. Pilietinė iniciatyva palaiko įvairovę ir skatina moteris išsilaisvinti iš steoreotipais sukurtų rėmų, siekia įvairaus, tikroviško ir pagarbaus moters vaizdavimo žiniasklaidoje.

Viena garsiausių 2015 metų iniciatyvų – videoprojektas #MUSUDAUG 

Tautų dialogo apdovanojimas, skiriamas už nuopelnus veikiant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesuose. Šių metų nominantai:

  • PILIETINĖ INICIATYVA „PRIIMSIU PABĖGĖLĮ“. Už savanoriškas pastangas kurti saugią erdvę naujai atvykusiems ir prieglobsčio prašantiems kitų tautų, kultūrų ir religijų žmonėms.

 „Priimsiu pabėgėlį“ – tai savanoriškais pagrindais susibūrusi pilietinė iniciatyva, kuriai svarbi pabėgėlių integracija Lietuvos visuomenėje. Pilietinių akcijų metu organizatoriai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į problemos mastus, griauti mitus apie prieglobsčio prašymą ir pabėgėlio statusą, skatinti tarpkultūrinę ir tarpreliginę darną. Savanoriai prisideda prie greitesnės pabėgelių integracijos naujoje valstybėje, suteikiant pabėgėliams laikinus arba nuolatinius namus, mokant juos lietuvių kalbos, istorijos, padedant finansiškai ar duodant daiktų, supažindinant su miestu, teikiant teisinę pagalbą, padedant atvykusiems lengviau integruotis į naują kultūrą, taip mažinanant stereotipinius požiūrius į pabėgėlius.

Daugiau: http://straipsniai.pabegelis.lt/

  • BOGUSLAVAS GRUŽEVSKIS. Už tautų dialogo puoselėjimą, plėtojant draugiškus santykius su lenkų tautine bendruomene ir Lenkija.

Buguslavas Gruževskis - Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto bei Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros profesorius, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas. Savo darbais puoselėja produktyvų tautų dialogą Lietuvoje, ypač plėtojant santykius su Lenkija, aktyviai veikia lietuvių bei lenkų tautinių bendruomenių Lietuvoje integravimo srityje, tyrinėja lenkų ir kitų tautinių bendruomenių padėtį Lietuvoje, rengia pasiūlymus jų situacijai  gerinti bei  bendradarbiavimui plėtoti. Profesorius aktyviai pasisako Lietuvos bei Lenkijos žiniasklaidoje apie tautinių bendruomenių bendradarbiavimo galimybę ir perspektyvas, yra Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos bei Lietuvos Lenkijos Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumo narys. 2015 metais Lenkijos Prezidento įsakymu už Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo stiprinimą buvo apdovanotas Nuopelnų aukso kryžiumi.

  • PROJEKTAS „MIŠRI ŠEIMA“. Už skatinimą palankiau žiūrėti į skirtingų tautų, kultūrų, rasių, religijų šeimas, skleidžiant tolerancijos, antidiskriminacijos ir tautinio identiteto multikulūrinėje visuomenėje idėjas.

Projektas „Mišri šeima“ yra savanorių komandos projektas, skirtas lietuviams ir lietuvėms, sukūrusiems šeimą su užsieniečiais, ar dar tik pradėjusiems drauge eiti pirmuosius žingsnius rimtų santykių link. Projekto kūrėjai pristato visuomenei mišrias poras be sensacijų ir skandalų, skatina lietuvius palankiau žiūrėti į skirtingų tautų, kultūrų, rasių, religijų šeimas, šviečia visuomenę tolerancijos ir antidiskriminacijos, daugiakalbystės, tautinio identiteto multikultūrinėje visuomenėje išsaugojimo klausimais.

Daugiau: http://misriseima.lt/

Vaivorykštės apdovanojimas skiriamas už nuopelnus LGBT* teisių atstovavimo srityje, mažinant homofobijos, transfobijos ir bifobijos daromą žalą bei skatinant LGBT* atvirumą ir didesnę integraciją į visuomenę. Šių metų nominantai:

  • JŪRATĖ JUŠKAITĖ. Už drąsą atsiskleisti #TRANS_LT kampanijos metu ir taip skatinti diskusijas apie transfobiją Lietuvoje, už profesionalius tekstus portale manoteises.lt bei aktyvų moterų bei LGBT judėjimų palaikymą.

Jūratė Juškaitė – viena iš 3 žmonių, pasirodžiusių LGL kampanijos „#TRANS_LT“ video. Ji nepabijojo atsiskleisti, tokiu būdu paskatino diskusijas apie trans* asmenų situaciją ir transfobiją Lietuvoje. Jūratė yra manoteises.lt portalo redaktorė, daug dėmesio skirianti moterų, LGBT teisių klausimams. Ji taip pat prisidėjo prie kasmet Lietuvoje vykstančio LBTQ moterims skirto festivalio „Sapfo Fest“ organizavimo bei buvo viena iš pagrindinių vasaros mokyklos „LYSA: Lyčių studijos ir aktyvizmas vakaruose bei posovietinėse šalyse“ iniciatorių ir organizatorių. Mokyklos metu daug dėmesio skirta LGBT* temoms. Švietėjiškas ir aktyvus Jūratės indėlis LGBT bendruomenei svarus  didinant visuomenės supratimą apie LGBT asmenis.

  • ALANTĖ KAVAITĖ / FILMAS „SANGAILĖS VASARA“. Už režisūrinį sprendimą dviejų merginų meilę filme rodyti kaip tiesiog meilę, taip žengiant didelį žingsnį tolerancijos visuomenėje link.

„Septyniolikmetę Sangailę pakerėjo akrobatiniai lėktuvai. Ji bijo aukščio, todėl niekada nedrįso įlipti į tokio lėktuvo kabiną. Per vasaros aviacijos šou, netoliese jos tėvų sodybos, ji susitinka Austę – vietinę jos amžiaus merginą. Skirtingai nei Sangailė, ji gyvena kūrybingai ir drąsiai. Kai dvi merginos įsimyli viena kitą, Sangailė atskleidžia Austei savo didžiausią paslaptį“.

Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“ pasakoja apie žmogaus augimą ir ieškojimą, apie dviejų merginų savitarpio ryšį ir meilę. Režisierė žengia kitą žingsnį LGBT filmų istorijoje ir atsisako homoseksualios meilės kaip „temos“, dviejų merginų meilę rodydama kaip tiesiog meilę.

 „Sangailės vasara“ 2015 m. tapo dideliu žingsniu tolerancijos skatinimui. Lietuvoje filmas didelio palaikymo nesulaukė, tačiau pasaulyje įvertintas labai gerai.

„Sangailės vasara“ buvo vienas iš atidarymo filmų Sundance kino festivalyje JAV, čia režisierė apdovanota už geriausią režisūros darbą konkursinėje vaidybinių filmų programoje (pirmą kartą Lietuvos istorijoje). Už režisūrą A. Kavaitė buvo įvertinta Atėnų kino festivalyje, „Baltijos debiutų“ filmų festivalyje. Filmas paminėtas Rygos ir Kijevo „Molodist“ filmų festivaliuose, „Sidabrinėse gervėse“ pelnė geriausio filmo įvertinimą. Pagrindinė filmo aktorė Julija Steponaitytė gavo geriausios aktorės apdovanojimą Stokholmo filmo festivalyje, „Sidabrinėse gervėse“, Aistė Diržiūtė buvo išrinkta viena iš dešimties Shooting Stars (10 geriausių jaunų Europos kino aktorių) Berlyno kino festivalyje (pirmą kartą Lietuvos istorijoje).

  • TĖVŲ, TURINČIŲ LGBT VAIKŲ, PARAMOS GRUPĖ. Už pirmą kartą istorijoje parodytą drąsą susiburti į paramos grupę, už tėvų paramą vienas kitam, advokatavimą savo vaikams, už tai, kad tėvai, turintys LGBT vaikų, nebesijaučia tokioje situacijoje vieni.

2015 metais startavusi iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje subūrė tėvus, turinčius homoseksualius, biseksualius ir translyčius (LGBT) vaikus, į paramos grupę. Tėvai, iš pradžių turėję teikti emocinę paramą vienas kitam, tapo ir savo vaikų advokatais viešojoje erdvėje. Per metus šios grupės nariai komentavo žiniasklaidos priemonėse, davė interviu, pasakojo savo patirtis. Žmonės, pradėję nuo nulio, pasiekė labai daug – apie 20 radijo/interneto žiniasklaidos interviu.  Užsiėmimų metu saugioje aplinkoje galima dalintis mintimis, jausmais, pasitikėti vieniem kitais ir, svarbiausia, nebesijausti, kad tokioje situacijoje esate tik Jūs.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ skiriamas už iniciatyvą, skatinančią realizuoti savo potencialą ir tikslus darbe, laisvalaikiu ar užsiimant visuomenine veikla, nepaisant stereotipų apie jauną ar vyresnį amžių, už nuopelnus vienijant įvairaus amžiaus žmonių kartas. Šių metų nominantai:

  • LINA PLIOPLYTĖ/ FILMAS „AMŽINAI STILINGOS“. Už stilingą akibrokštą jaunystės kulto apsėstai visuomenei ir drąsios ir išdidžios senatvės pareiškimo pristatymą dokumentiniame filme „Amžinai stilingos“.

„Aš niekada nenorėjau atrodyti jaunai, norėjau atrodyti pritrenkiančiai“, – sako viena iš režisierės Linos Plioplytės filmo „Amžinai stilingos“ herojų. Tai drąsios, nepriklausomos, ryškios ir stilingos niujorkietės. Jos nedūsauja dėl prabėgusios jaunystės, o džiaugiasi kiekviena diena. „Amžinai stilingos“ – ne tik filmas, tai gyvenimo būdas, judėjimas, prie kurio prisijungti gali ir turi kiekvienas. Režisierės Linos Plioplytės filmuojamoms damoms nuo 62 iki 95 metų. Tai drąsios, nepriklausomos, ryškios ir stilingos niujorkietės. Jos nedūsauja dėl prabėgusios jaunystės, o džiaugiasi kiekviena diena. Moterys važinėja spalvingais dviračiais, plepa su draugėmis, lankosi vakarėliuose, eksperimentuoja su individualiu stiliumi ir mokosi naujų dalykų, kuriems vis neatrasdavo laiko. Mada šiame filme tampa saviraiškos priemone, leidžiančia senti pakelta galva.

Filmas „Amžinai stilingos“ – tai akibrokštas jaunystės kulto apsėstai Vakarų kultūrai. „Amžinai stilingos“ – ne tik filmas, tai gyvenimo būdas, judėjimas, prie kurio prisijungti gali ir turi kiekvienas.

  • JOANA VANAGIENĖ. Už nenuilstamą įvairių kartų vienijimą vardan bendrų tikslų ir amžiaus stereotipus laužančią energiją.

Joana Vanagienė – bendrijos „PAGAVA“ pirmininkės pavaduotoja. Nepaisant amžiaus, užsiima aktyvia visuomenine veikla ir dirba kurčių ir neprigirdinčių vaikų integracijos srityje, inicijuoja naujus projektus ir veiklas, palaiko santykius su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Ji yra aktyvi Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, atstovė Europos tėvų, auginančių sutrikusios klausos vaikus, federacijoje FEPEDA. J. Vanagienė periodiškai dalyvauja susitikimuose su Vilniaus Santariškių klausos tyrimų centru, Švietimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atstovauja kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų bei jų šeimos narių teises, inicijuoja valstybės atstovus imtis veiksmų, kurie pagerintų jų integraciją. Kartu su organizacijos valdybos nariais aktyviai ieško lėšų bendrijos narių iniciatyvoms įgyvendinti ir veikloms vykdyti, kad kurtieji vaikai kuo plačiau integruotųsi į visuomenę: kasmet organizuojami teatro spektakliai kurtiems vaikams su vertimu į gestų kalbą, vyksta koncertai kurtiesiems, į kuriuos atvažiuoja žiūrovai iš visos Lietuvos. Joanos Vanagienės iniciatyva bei bendrijos „PAGAVA“ pastangomis buvo išleistos knygos „Kurčias vaikas šeimoje“, loto kurtiems vaikams, informacinis leidinys „Jei jūsų vaikas negirdi“. Joana Vanagienė vidinės energijos dėka laužo amžiaus stereotipus ir stebina savo iniciatyvumu bei dėmesiu kitiems.

  • RADIJO LAIDA „MAN 20-KELI“. Už iššūkių, kartų konfliktų ir jų sprendimo būdų, progresyvių idėjų XXI amžiaus Lietuvoje ir perspektyvių pasiūlymų sklaidą 20-mečių lūpomis.

Dažnai jauni žmonės yra nepelnytai nuvertinami, jų nėra klausomasi, manoma, kad didžiųjų pergalių jaunimas gali pasiekti peržengęs 30-mečio slenkstį.

Karolio Vyšniausko laidoje „Man 20-keli“ kalbinami daug pasiekę, savo šaliai ir sau asmeniškai augimą nešantys jauni žmonės, kuriantys, mąstantys ir skleidžiantys progresyvias idėjas XXI amžiaus Lietuvoje. Laidos metu kalbama apie iššūkius, su kuriais jauni žmonės susiduria šiandieninėje Lietuvoje, kartų konfliktus ir jų sprendimo būdus ir, svarbiausia, perspektyvas, kurias dabartiniai 20+ siūlo ateities Lietuvai. „Man 20-keli“ eteryje lankosi vis kitos srities jauni žmonės: nuo menininkų iki programuotojų, nuo subkultūrų atstovų iki visuomenininkų.

Įveiktos kliūties apdovanojimas skiriamas už fizinės, socialinės, kultūrinės, požiūrio ir/ar kitokios kliūties sėkmingą įveikimą užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje. Šių metų nominantai:

  • KRISTINA DŪDONYTĖ. Už įkvėpiantį pavyzdį ir ryžtą savo profesinėje ir visuomeninėje veikloje šalinti kliūtis žmonėms su negalia gyventi orų ir visavertį gyvenimą.

Kristina Dūdonytė – jauna, aktyvi, savo pavyzdžiu kitus neįgaliuosius jaunuolius įkvepianti mergina. Baigusi anglų kalbos filologijos ir tarptautinio verslo studijas Kaune, dirbo Alytaus neįgaliųjų užimtumo dienos centre. Kristina aktyviai įsitraukė į Alytaus miesto negalios politikos strategijos kūrimą, organizuoja socialines akcijas, dalyvauja Europos nepriklausomo gyvenimo tinklo veikloje.

  • DARIUS LIAUGAUDAS. Už atsidavimą svajonei sklandyti ir darbą, dovanojantį skrydžio džiaugsmą kitiems žmonėms su negalia.

Darius Liaugaudas – pirmasis lietuvis, kuris, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, gali sklandyti. Sklandymu susidomėjo ankstyvoje jaunystėje, skraidyti pradėjo nuo 13 metų amžiaus. Savo sportinės karjeros laikotarpiu Darius 14 kartų tapo Lietuvos čempionu. Daugiametis Lietuvos sklandymo rinktinės narys. Geriausi rezultatai - 7 vieta 2011 metų Europos čempionate, vieno pratimo Pasaulio čempionate 2013 metais nugalėtojas (galutinis rezultatas 11 vieta). Šiuo metu yra Lietuvos sklandymo sporto federacijos trenerių tarybos narys.

2015 m. Lietuvos sklandymo čempionate kartu su lenku Adam Czeladzki tapo pirmųjų pratimu lyderiu. Abu pilotai yra patyrę traumas ir šiuo metu juda neįgaliųjų vežimėliuose, bet ore, nepaliko sau lygių. Pradėjęs skraidyti nuo 1980 m. ir 3 500 valandų ore praleidęs patyręs pilotas 2013 m. gegužės 18-ąją patyrė nesėkmę. „Aš dar skraidysiu ir lenktyniausiu rankomis valdydamas sklandytuvą!“ – dar gulėdamas ligoninėje jį lankantiems artimiesiems ir draugams žadėjo Darius. Šiuo metu Darius dirba sportinius lėktuvus remontuojančioje ir parduodančioje įmonėje, bei atkakliai siekia savo tikslo – sklandyti. Savo pavyzdžiu Darius Liaugaudas įkvepia visus žmones su negalia nepasiduoti ir judėti pirmyn savo svajonės link. Jam padangių trauka – stipresnė už negalią.

  • PARODA „AccessAbility“. Už atvirumą ir drąsą atvirai ir nuoširdžiai prabilti pasauliui apie neįgalių žmonių galią.

Žmonių su negalia lygybė ir vienodos teisės vis dar pilnai neatsispindi visuomenėje. Galimybė pamatyti žmogaus su negalia portretą ir ir išgirsti paprastą gyvenimo istoriją atveria kelius į didesnį visuomenės savo narių pažinimą ir supratimą.

Paroda „AccessAbility“ vienu žodžiu gali būti apibūdinta kaip žmogaus orumas. Gyventi oriai, nepaisant turimos negalios, yra kiekvieno žmogaus su negalia teisė. Po pasaulį keliaujančios parodos „AccessAbility“ tikslas – inicijuoti diskusiją apie aplinkos prieinamumą bei žmonių su fizine ar proto negalia visavertį dalyvavimą visuomenėje.

Lietuvoje paroda „AccessAbility“ parengta Švedijos instituto kartu su Asociacija “Lietuvos neįgaliųjų forumas”. Parodoje kartu su 14 įvairią negalią turinčių žmonių iš Švedijos pirmą kartą demonstruojami 7 Lietuvos žmonių su negalia portretai įrodo, kad negalia nėra neįveikiama kliūtis, o žmonės su negalia yra stiprūs savo galiomis, gebėjimais ir patirtimis, susikuriant orų ir sėkmingą gyvenimą.

 Lietuvoje eksponuojama „AccessAbility“ paroda siekia skleisti informaciją apie žmones su negalia ir supažindinti visuomenę apie jų gebėjimus ir galimybes dalyvauti gyvenime, skatinant diskusiją apie žmonėms su negalia prieinamos aplinkos kūrimą bei savarankiško ir oraus gyvenimo užtikrinimo poreikį.

 Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre, Saulėtekio al. 5, Vilniuje,  2015 m. spalio 7 d.  vykusioje oficialioje parodos atidarymo ceremonijoje dalyvavo Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas ir Švedijos Karalienė Silvija savo oficialaus vizito Lietuvoje metu.

Apie parodos herojus daugiau: https://issuu.com/swedish_institute/docs/accessability_lit

Religijų įvairovės apdovanojimas skiriamas asmeniui, organizacijai, idėjai ar projektui, kuris prisidėjo prie religijos laisvės principo įtvirtinimo ir sklaidos bei religijų įvairovės pažinimo ir priėmimo skatinimo Lietuvoje. Šių metų nominantai: 

  • NERINGOS REKAŠIŪTĖS PARODA „ISLAMAS LIETUVOJE“. Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą visuomenėje, pozityvaus ir objektyvaus musulmonų matomumo Lietuvoje didinimą.

Neringos Rekašiūtės paroda „Islamas Lietuvoje“ – fotografinis, dokumentinis ir meninis pasakojimas apie įvairias islamo religijos formas Lietuvoje. Parodoje eksponuojama 15 fotografijų: portretų, Lietuvos mečečių interjerų bei eksterjerų.

Šis projektas prasidėjo kaip fotografinė istorija apie Lietuvos totorius, tačiau prasiplėtė ir apima Lietuvos piliečius konvertitus bei musulmonus imigrantus iš svetur.

Projekto tikslas – skatinti tarpkultūrinį dialogą visuomenėje. Anot autorės, labai svarbu siekti pozityvaus ir objektyvaus musulmonų matomumo Lietuvoje.

  • AUŠRA PAŽERAITĖ. Už aktyvų ir nuoseklų mokslinį darbą, sklaidant vyraujančius mitus ir stereotipus apie religijas, viešinant tyrimus žiniasklaidoje, kuriant atviresnę visuomenę, besidominčią religijų įvairove.

Dr. Aušra Pažėraitė, VU Religijos studijų ir tyrimų centro religijų istorijos docentė, Lietuvos religijotyrininkų draugijos valdybos narė, ISORECEA (International Study of Religion in Eastern and Central Europe Association) narė, AAR (American Academy of Religion) narė, ISSR/SISR (International Society for the Sociology of Religion /Société Internationale de Sociologie des Religions) narė, Lietuvos filosofų draugijos narė. Dar vidurinėje mokykloje mokydamasi sovietiniu laikotarpiu aktyviai dalyvavo pogrindiniame ir Katalikų Bažnyčios gyvenime ir disidentinėje veikloje. Nepriklausomybės laikotarpiu siekia skatinti ir plėsti Lietuvoje religinių mažumų pažinimą ir aktyviai remia jų lygiateisiškumą. Nuo 2004 metų viešojoje erdvėje taip pat akyviai dalyvauja viešose diskusijose radijo laidose su Romos Katalikų Bažnyčios atstovais, palaikydama žmogaus teisių klausimus ir feminizmo siekius.

  • EGDŪNAS RAČIUS. Už ilgametį ir nuodugnų islamo tyrinėjimą, kompetentingus komentarus viešoje erdvėje, nusistovėjusių stereotipų apie islamą ir musulmonus griovimą bei intelektualios diskusijos puoselėjimą.

Egdūnas Račius – religijotyrininkas, islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjas, profesorius, dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo tekstų autorius. Profesorius savo mokslinę ir visuomeninę veiklą paskyrė islamo religijos raidos ir musulmonų diasporos Europoje tyrinėjimams. Savo tyrimais bei pasisakymais viešoje erdvėje jis siekia prisidėti prie įvairiapusiško islamo religijos bei musulmonų kultūrų pristatymo bei vyraujančių negatyvių generalizuotų stereotipų griovimo. Pagrindinis Račiaus siekis - kad Lietuvos žmonės pažintų tūkstantmetės milijardinio musulmonų viseto istorijos kompleksiškumą bei turtingumą, kuriame telpa šimtai tarpusavyje paraleliai besirutuliojančių ir besivaržančių islamo interpretacijų, davusių pagrindą labai skirtingoms musulmonų kultūroms, kurias viešajame Lietuvos diskurse, deja, neretai užgožia marginalios, bet brutalios mažumos propaguojamos idelogijos ir ja paremtų veiksmų sutapatinimas su islamu ir musulmonų visetu.

Metų proveržio apdovanojimas skiriamas už plačiai nuskambėjusį ir prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą, kūrinį ir panašiai. Šių metų nominantai:

  • LGBT TEISIŲ ASOCIACIJOS LGL KAMPANIJA „#TRANS_LT“. Už drąsias jaunų žmonių istorijas apie tai, ką reiškia būti trans* asmeniu, papasakotus iššūkius ir atkreiptą dėmesį į translyčių asmenų problemas Lietuvoje.

#TRANS_LT – tai socialinė matomumo didinimo kampanija. Joje translyčiai asmenys pirmą kartą jautriai ir subtiliai papasakojo asmenines istorijas apie tai, ką reiškia būti trans* asmeniu Lietuvoje. Kampanija startavo 2015 metų gruodžio mėnesį, paskatinta tarptautinių parterių ILGA-Europe ir Transgender Europe (TGEU). Video klipai YouTube platformoje buvo peržiūrėti daugiau nei 30,000 kartų, rodomi informacinių laidų reportažuose ir pirmą kartą tokiu mastu sugebėjo atkreipti dėmesį į translyčių asmenų problemas, privertė aukštus šalies pareigūnus ir visuomenę diskutuoti ir atkreipti dėmesį į šią grupę.

  • SOCIALINĖ KAMPANIJA „EKSPERIMENTAS VERTIMAS“. Už įgalinantį svetimos gėdos postūmį kovoti su patyčiomis ir neapykanta, skatinti sugyvenimo ir pagarbos idėjas.

Socialinės kampanijos video klipas „Eksperimentas VERTIMAS“  sukurtas ir išplatintas Lietuvos žmogaus teisių centro Youtube paskyroje, sukėlė didelį rezonansą Lietuvoje, skleisdamas tolerancijos ir sugyvenimo idėją. „Pagrindinė   reklamos mintis yra raginti mus  visus nebūti    abejingiems   patyčioms  ir    neapykantos kurstymui,   nuo   kurių   kasdien   kenčia   daugybė žmonių,  tik   mes  to  nematome,   nepastebime“ – teigė Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė. Klipas tapo virusiniu ir pasiekė per 1 000 000 žmonių pasaulyje, buvo parodytas kelių dešimčių pasaulio telelvizijų eteryje, apie jį rašė nuo „The Independent“ ir „Der Spiegel“ iki „Al Jazeera“.

  • EGLĖ JOKUŽYTĖ. Už regos negalią turinčių ir matančių žmonių suartinimą jaučiant knygas.

Eglė Jokužytė – VšĮ „Verslas ar menas“ steigėja ir leidėja. Savo veikloje ji įgyvendina socialinius projektus, kuriuose atskleidžiami regos negalią turinčių vaikų gabumai ir leidžiantys regintiems vaikams pažinti neregių gyvenimą. Pagrindinė veiklos sritis yra leidyba - leidžia leidinius, pritaikytus visiems - regintiems ir neregiams vaikams. Jos siekis, jog neregiai vaikai turėtų  knygų, kurios būtų gražios ir įdomios. 2015 metais išleista knyga Leonardo da Vinci pasakos „Sparnuotos raidės“, atspausdinta reginčiųjų ir Brailio raštu, Lietuvos knygos meno konkurse išrinkta Gražiausia 2015 metų knyga. Ji ypatinga tuo, kad tekstas pateiktas ne tik įprastu ir akliesiems skirtu Brailio raštu, bet regimosios iliustracijos taip pat papildytos iškiliosiomis, kad būtų suprantamos lytint. Regintieji vaikai žaidybine forma, liesdami knygos paveikslėlius užmerktomis akimis, atpažįsta iliustracijas taip, kaip tai daro neregiai, o šalia esantis Brailis padeda suprasti, kad yra žmonių, kurie knygas skaito pirštais. Regos negalią turintiems vaikams – tai galimybė skaityti tas pačias knygas kaip ir regintiesiems. Jie gali skaityti kartu su reginčiais šeimos nariais, draugais, gali jaustis pranašesni, nes moka skaityti Brailio raštą. Šios knygos neregiams vaikams leidžia  pasijausti lygiaverčiais skaitytojais, o reginčiuosius vaikus moko tolerancijos skirtingiems žmonės bei ugdomos jų socialinės vertybės. 

Video apie knygą „Sparnuotos raidės“ : https://www.youtube.com/watch?v=JpLJekSUgMc

Žiniasklaidos balso apdovanojimas skiriamas žiniasklaidos atstovams, kurie savo darbu, veiksmu ar iniciatyva skatina asmenų lygybę ir įvairovę visuomenėje bei gina žmogaus teises. Šių metų nominantai:

  • JUDĖJIMAS „MEDIA 4 CHANGE“ LIETUVOJE. Už jaunų žurnalistų, redaktorių, žmogaus teisių ekspertų ir atskirties grupių suvienijimą bendriems tikslams, aukštos žurnalistinės etikos puoselėjimą.

„Media 4 Change” tarptautinis judėjimas, kuris siekia skatinti atsakingą ir etišką žurnalistiką. Judėjimo nariai tiki, kad žiniasklaida yra galingas įrankis užtikrinant viešąjį interesą, ir siekiame, jog nei viena socialinė grupė neliktų užribyje ir būtų išgirsta. 

Judėjimo nariai  kartu su redaktoriais ir žmogaus teisių ekspertais įgyvendina įvairius jungtinius projektus, atlieka žurnalistinius tyrimus. „Media 4 Change” misija - tapti įtakingu judėjimu, nuolat pasipildančiu naujais nariais, kurie  iškeltų iki šiol į viešajame diskurse nefigūravusias temas, būtų etiškos žurnalistikos pavyzdžiu ir įkvėptų kitus kolegas. 

2015 m. liepos mėnesį Media 4 Change žurnalistės atliko žurnalistinį eksperimentą: „Ką reiškia būti musulmonu Lietuvoje?“.

  • SAVAITRAŠTIS „BIČIULYSTĖ“. Už žmonių su negalia būrimą į bendruomenę, kvietimą juos siekti tikslų, nuolatinį informacijos skleidimą, už teigiamo požiūrio į žmogų su negalia formavimą.

Savaitraštis „Bičiulystė“ – leidžiamas 25 metus, yra vienintelis Lietuvos savaitraštis, skirtas žmonėms su negalia, telkiantis juos į bendruomenę, skatinantis bendrauti, siekti tikslų, suteikiantis galimybes susirasti bendraminčių tiek Tėvynėje, tiek už jos ribų.

Temos: pristatomi ir komentuojami naujausi priimti įstatymai, teisės aktai, skelbiamos specifinės žinios apie socialinės bei profesinės reabilitacijos, įdarbinimo, būsto pritaikymo specialiesiems poreikiams galimybes, patariama sveikatos, psichologiniais klausimais. Laikraštyje aprašomi negalią turinčių žmonių darbai, veikla, kūryba. Laikraštis turi apie 3000 prenumeratorių ir kelis kartus daugiau skaitytojų.

Nuo 2004 m. startavo internetinė „Bičiulystės“ versija, o 2015 m. pasirodė „Aš galiu“ rubrika lrytas.lt portale. Kasdien talpinami straipsniai pritraukia vis daugiau visuomenės dėmesio bei padeda formuotis teigiamam požiūriui į žmogų su negalia, skatina susipažinti su problemų specifika ir raginti valdžią jas spręsti.

  • ARTŪRAS MOROZOVAS. Už socialiai jautrios fotografijos Lietuvos žiniasklaidoje vystymą, požiūrio apie pažeidžiamas visuomenės grupes keitimą, darbą pabėgėlių iš Sirijos ir kitų arabų šalių migracijos metu, Ukrainos kovos už laisvę fiksavimą.

Artūras Morozovas – jaunosios kartos fotografas. Socialiniuose projektuose, kaip „Vienodos Dienos“, fiksuoja moteris, gyvenančias įkalinimo įstaigose ir auginančias vaikus. Jo nuotraukos ir istorijos iš migrantų kelio keičia žmonių požiūrį, mažina neigiamus stereotipus. Fotografas taip pat jau du metus fiksuoja Ukrainos kovą už laisvę.

Su fotografo darbais galite susipažinti čia: http://www.artmor.lt/

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu jau trečius metus iš eilės rengia Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus.

Galutinis kiekvieno nominanto balas susidės iš Atrankos komisijos ir atviro internetinio balsavimo rezultatų. Komisijos ir internetinio balsavimo rezultatai sudaro po 50 procentų galutinio balo. Nominantas savo nominacijoje turintis aukščiausią komisijos ir internetinio balsavimo suminį balą bus skelbiamas šios nominacijos laimėtoju.

Balsuoti už norimus kandidatus galima iki balandžio 13 d. 14 val. užpildžius elektroninę anketą

Laimėtojai bus apdovanoti š. m. balandžio 18 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.