2017 rugpjūčio 14 d.
Statistikos departamentas pristatė naują leidinį apie Lietuvoje gyvenančius moteris ir vyrus. Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie moteris ir vyrus šalies ir Europos Sąjungos mastu – jų pagrindines demografines charakteristikas, dalyvavimą darbo rinkoje ir valstybės valdyme, šeimos formavimą, švietimą ir mokslą, sveikatą ir socialinę apsaugą, nusikalstamumą ir smurtą ir kt. Apžvelgiami lyčių lygybės pokyčius apibūdinantys statistiniai rodikliai. Statistinė informacija pateikiama šalies lygmeniu.
2017 metų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau moterų nei vyrų (1 mln. 535,7 tūkst. moterų ir 1 mln. 312,2 tūkst. vyrų). Moterys sudarė 53,9 proc. visų nuolatinių gyventojų.
Gyventojų pasiskirstymas pagal skirtingas grupes:
|
Moterys (53,9 proc. visų nuolatinių gyventojų) |
Vyrai (46,1 proc. visų nuolatinių gyventojų) |
Tautybė (proc.) |
||
Lietuviai (-ės) |
86,7 proc. |
87,2 proc. |
Lenkai (-ės) |
5,8 proc. |
5,3 proc. |
Rusai (-ės) |
5,6 proc. |
4,8 proc. |
Baltarusai (-ės) |
1,3 proc. |
1,1 proc. |
Ukrainiečiai (-ės) |
0,6 proc. |
0,7 proc. |
Žydai (-ės) |
0,0 proc. (skaičiuojama, kad yra apie 1 tūkst.) |
0,1 proc. |
Vokiečiai (-ės) |
0,1 proc. |
0,1 proc. |
Romai (-ės) |
0,1 proc. |
0,1 proc. |
Romai (-ės) |
0,1 proc. |
0,1 proc. |
Kitų tautybių |
0,5 proc. |
0,8 proc. |
Amžius (proc.) |
||
0-14 metų |
13,4 proc. |
16,5 proc. |
15-64 metų |
62,8 proc. |
69,4 proc. |
Virš 65 metų |
23,8 proc. |
14,1 proc. |
Šeiminė padėtis (proc.) |
||
Niekada negyveno santuokoje |
28,3 proc. |
39 proc. |
Vedę/ištekėjusios |
46,2 proc. |
51,6 proc. |
Išsituokę (-usios) |
11,4 proc. |
7,5 proc. |
Našliai (-ės) |
14,1 proc. |
1,9 proc. |
Išsilavinimas (tūkst.) |
||
Aukštąjį išsilavinimą turintys (-čios) |
334,9 tūkst. |
214,3 tūkst. |
Aukštesnįjį išsilavinimą turintys (-čios) |
45,9 tūkst. |
21,2 tūkst. |
Specialųjį vidurinį turintys (-čios) |
103,1 tūkst. |
82, 1 tūkst. |
Vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintys (-čios) |
123,4 tūkst. |
188,6 tūkst. |
Vidurinį išsilavinimą turintys (-čios) |
162,2 tūkst. |
159,4 tūkst. |
Pagrindinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintys (-čios) |
8,8 tūkst. |
27,9 tūkst. |
Pagrindinį išsilavinimą turintys (-čios) |
27,3 tūkst. |
41,2 tūkst. |
Pradinį išsilavinimą (be / su profesine kvalifikacija) turintys (-čios), neturi pradinio |
3,8 tūkst. |
7,0 tūkst. |
Vaikų priežiūra
2016 m. motinystės ar tėvystės atostogose buvo iki vaikui sukaks 1 metai buvo 20,3 tūkst. asmenų, nuo 1 vaiko metų iki vaikui sukaks 2 metai – 21,2 tūkst. asmenų. Pasiskirstymas pagal lytį:
|
Moterų |
Vyrų |
iki vaikui sukaks 1 metai |
18,7 tūkst. |
1,6 tūkst. |
iki vaikui sukaks 2 metai |
13,9 tūkst. |
7,3 tūkst. |
2016 m. vaiko priežiūros atostogų (iki vaikui sukaks 1 mėn.) buvo išėję 16,3 tūkst. vyrų, arba beveik pusė tais metais vaikų susilaukusių tėvų (2015 m. – 14,9 tūkst. vyrų).
Švietimas ir mokslas
Tarp besimokančiųjų profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 43 proc., vyrai – 57 proc., o aukštosiose mokyklose moterys sudarė 57 proc., vyrai – 43 proc. 2016 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą buvo įgiję 94 proc. 20–24 metų amžiaus moterų ir 89 proc. šio amžiaus vyrų. Aukštosios mokyklos parengė 30 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 62 proc. sudarė moterys. Dauguma (88 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų – moterys. Profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 69 proc. dėstytojų, kolegijose – 67 proc., universitetuose – 53 proc.
Lyčių segregacija pagal įgyto aukštojo išsilavinimo sritis:
|
Moterys |
Vyrai |
Švietimas |
76,9 proc. |
23,1 proc. |
Menai ir humanitariniai mokslai |
76,2 proc. |
23,8 proc. |
Socialiniai mokslai, žurnalistika ir informacija |
73,4 proc. |
26,6 proc. |
Verslas, administravimas ir teisė |
65,3 proc. |
34,7 proc. |
Gamtos mokslai, matematika ir statistika |
59,7 proc. |
40,3 proc. |
Informatika ir ryšio technologijos |
11,0 proc. |
89,0 proc. |
Inžinerija, gamyba ir statyba |
26,6 proc. |
73,4 proc. |
Žemės ūkis ir veterinarija |
25,9 proc. |
74,1 proc. |
Sveikatos priežiūra ir socialinė gerovė |
84,5 proc. |
15,5 proc. |
Paslaugos |
36,4 proc. |
63,6 proc. |
Moterų ir vyrų pasiskirstymas 2016 m. pagal studijų pakopas:
|
Moterys |
Vyrai |
Bakalauro studijos |
61,1 proc. |
38,9 proc. |
Magistro studijos |
65,9 proc. |
34,1 proc. |
Profesinė kvalifikacija |
75,8 proc. |
24,2 proc. |
Daktaro mokslas ar meno licenciatas |
57,3 proc. |
42,7 proc. |
Pedagogai mokymo įstaigose 2016-2017 m.
|
Moterys |
Vyrai |
Bendrojo ugdymo mokyklos |
87,7 proc. |
12,3 proc. |
Profesinio mokymo įstaigos |
69,2 proc. |
30,8 proc. |
Kolegijos |
67,3 proc. |
32,7 proc. |
Universitetai |
52,3 proc. |
47,4 proc. |
Mokyklų vadovai 2016-2017 m.
|
Moterys |
Vyrai |
Bendrojo ugdymo mokyklos |
62,6 proc. |
37,4 proc. |
Profesinio mokymo įstaigos |
40,6 proc. |
59,4 proc. |
Kolegijos |
50,0 proc. |
50,0 proc. |
Universitetai |
14,3 proc. |
85,7 proc. |
Darbo rinka
2016 m. gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 15–64 metų amžiaus moterų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 73,9 proc., vyrų – 77,1 proc., moterų užimtumo lygis sudarė 68,8 proc., vyrų – 70 proc. Ne visą darbo laiką dirbo 10 proc. visų dirbančių moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų nedarbo lygis sudarė 6,7 proc., vyrų – 9,1 proc.
Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos sritis:
|
Moterys |
Vyrai |
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė |
35,7 proc. |
64,3 proc. |
Pramonė |
41,5 proc. |
58,5 proc. |
Statyba |
9,4 proc. |
90,6 proc. |
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas |
56,8 proc. |
43,2 proc. |
Transportas ir saugojimas |
25,0 proc. |
75 proc. |
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla |
78,8 proc. |
21,2 proc. |
Informacija ir ryšiai |
48,4 proc. |
51,6 proc. |
Finansinė ir draudimo veikla |
74,8 proc. |
25,2 proc. |
Nekilnojamojo turto operacijos |
45,7 proc. |
54,3 proc. |
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla |
59,3 proc. |
40,7 proc. |
Administracinė ir aptarnavimo veikla |
45,1 proc. |
54,9 proc. |
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas |
54,6 proc. |
45,4 proc. |
Švietimas |
78,7 proc. |
21,3 proc. |
Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |
85,3 proc. |
14,7 proc. |
Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla |
65,3 proc. |
34,7 proc. |
Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal profesijų grupes:
|
Moterys |
Vyrai |
Vadovai (-ės) |
7,1 proc. |
11,5 proc. |
Specialistai (-ės) |
32,0 proc. |
14,3 proc. |
Technikai ir jaunesnieji specialistai (-ės) |
10,9 proc. |
8,1 proc. |
Įstaigų tarnautojai (-os) |
6,2 proc. |
2,1 proc. |
Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai |
20,0 proc. |
7,7 proc. |
Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai |
4,0 proc. |
6,7 proc. |
Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai |
5,7 proc. |
22,6 proc. |
Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai |
3,9 proc. |
17,9 proc. |
Nekvalifikuoti darbininkai |
10,2 proc. |
8,5 proc. |
Ginkluotųjų pajėgų profesijos |
0,0 proc. |
0,6 proc. |
Darbo užmokesčio atotrūkis
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Didžiausias – 38,3 proc. – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, informacijos ir ryšių – 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6 proc.
Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal sektorius ir darbuotojų amžių 2012–2016 m.
|
Šalies ūkis |
iš jo pagal |
|||||||
sektorius |
darbuotojų amžių, metais |
||||||||
valstybės |
privatųjį |
< 25 |
25–34 |
35–44 |
45–54 |
55–64 |
≥ 65 |
||
2016 |
13,4 |
13,7 |
17,6 |
14,1 |
17,3 |
20,0 |
11,2 |
10,3 |
13,8 |
2015 |
13,0 |
14,4 |
17,5 |
13,9 |
16,7 |
20,3 |
11,4 |
11,4 |
14,2 |
2014 |
12,4 |
13,7 |
16,6 |
10,5 |
13,1 |
18,8 |
11,3 |
10,6 |
14,7 |
2013 |
11,5 |
12,6 |
16,0 |
8,4 |
11,5 |
17,5 |
10,8 |
9,4 |
11,2 |
2012 |
11,4 |
12,4 |
16,2 |
7,4 |
10,7 |
17,0 |
10,5 |
9,0 |
8,7 |
Gyvenimo lygis
Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, 2015 m. moterų skurdo rizikos lygis buvo 22,5 proc., vyrų – 21,8 proc. Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde 18–24 metų amžiaus vyrai ir 65 metų ir vyresnės moterys.
Moterys dažniau susiduria su materialiniais nepritekliais nei vyrai. Su materialiniu nepritekliumi 2015 m. susidūrė 28,8 proc. moterų ir 25,4 proc. vyrų, o su dideliu materialiniu nepritekliumi – 14,4 proc. moterų ir 13,4 proc. vyrų. Vyresnio amžiaus gyventojai dažniau susiduria su materialiniais nepritekliais nei jaunesni. Du penktadaliai (39,6 proc.) 65 metų amžiaus ir vyresnių moterų ir beveik trečdalis (31,7 proc.) to paties amžiaus vyrų susiduria su materialiniu nepritekliumi, su dideliu materialiniu nepritekliumi – atitinkamai 19,3 ir 16,1 proc.
Valdžia ir sprendimų priėmimas
2016 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta 30 moterų ir 111 vyrų. Moterys sudaro penktadalį Lietuvos Respublikos Seimo narių. 2 moterys yra Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkės. 2014 m. į Europos Parlamentą išrinkta viena moteris ir 10 vyrų. Septynioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2017 m. liepos 1 d. buvo 3 (21 proc.) moterys ministrės, iš 40 viceministrų – 14 (35 proc.) moterų, iš 14 ministerijų kanclerių – 6 (43 proc.) moterys. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ministrės, viceministrės ir ministrų patarėjos sudaro apie 35 proc. visų ministrų, viceministrų, ministrų patarėjų. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2016 m. moterys sudarė 39 proc. visų vadovų. 2017 m. pradžioje moterys sudarė 29 proc. diplomatinių atstovybių vadovų. 2015 m. į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas išrinktos 363 moterys (25 proc.) ir 1 110 vyrų (75 proc.).
Statistikos departamento leidinys „Moterys ir vyrai 2016 m.“