2017 rugpjūčio 14 d.
Moterys ir vyrai Lietuvoje 2016 m.

Statistikos departamentas pristatė naują leidinį apie Lietuvoje gyvenančius moteris ir vyrus. Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie moteris ir vyrus šalies ir Europos Sąjungos mastu – jų pagrindines demografines charakteristikas, dalyvavimą darbo rinkoje ir valstybės valdyme, šeimos formavimą, švietimą ir mokslą, sveikatą ir socialinę apsaugą, nusikalstamumą ir smurtą ir kt. Apžvelgiami lyčių lygybės pokyčius apibūdinantys statistiniai rodikliai. Statistinė informacija pateikiama šalies lygmeniu.

2017 metų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau moterų nei vyrų (1 mln. 535,7 tūkst. moterų ir 1 mln. 312,2 tūkst. vyrų). Moterys sudarė 53,9 proc. visų nuolatinių gyventojų.

Gyventojų pasiskirstymas pagal skirtingas grupes:

 

Moterys (53,9 proc. visų nuolatinių gyventojų)

Vyrai (46,1 proc. visų nuolatinių gyventojų)

Tautybė (proc.)

Lietuviai (-ės)

86,7 proc.

87,2 proc.

Lenkai (-ės)

5,8 proc.

5,3 proc.

Rusai (-ės)

5,6 proc.

4,8 proc.

Baltarusai (-ės)

1,3 proc.

1,1 proc.

Ukrainiečiai (-ės)

0,6 proc.

0,7 proc.

Žydai (-ės)

0,0 proc. (skaičiuojama, kad yra apie 1 tūkst.)

0,1 proc.

Vokiečiai (-ės)

0,1 proc.

0,1 proc.

Romai (-ės)

0,1 proc.

0,1 proc.

Romai (-ės)

0,1 proc.

0,1 proc.

Kitų tautybių

0,5 proc.

0,8 proc.

Amžius (proc.)

0-14 metų

13,4 proc.

16,5 proc.

15-64 metų

62,8 proc.

69,4 proc.

Virš 65 metų

23,8 proc.

14,1 proc.

Šeiminė padėtis (proc.)

Niekada negyveno santuokoje

28,3 proc.

39 proc.

Vedę/ištekėjusios

46,2 proc.

51,6 proc.

Išsituokę (-usios)

11,4 proc.

7,5 proc.

Našliai (-ės)

14,1 proc.

1,9 proc.

Išsilavinimas (tūkst.)

Aukštąjį išsilavinimą turintys (-čios)

334,9 tūkst.

214,3 tūkst.

Aukštesnįjį išsilavinimą turintys (-čios)

45,9 tūkst.

21,2 tūkst.

Specialųjį vidurinį turintys (-čios)

103,1 tūkst.

82, 1 tūkst.

Vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintys (-čios)

123,4 tūkst.

188,6 tūkst.

Vidurinį išsilavinimą turintys (-čios)

162,2 tūkst.

159,4 tūkst.

Pagrindinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintys (-čios)

8,8 tūkst.

27,9 tūkst.

Pagrindinį išsilavinimą turintys (-čios)

27,3 tūkst.

41,2 tūkst.

Pradinį išsilavinimą (be / su profesine kvalifikacija) turintys (-čios), neturi pradinio

3,8 tūkst.

7,0 tūkst.

 

Vaikų priežiūra

2016 m. motinystės ar tėvystės atostogose buvo iki vaikui sukaks 1 metai buvo 20,3 tūkst. asmenų, nuo 1 vaiko metų iki vaikui sukaks 2 metai – 21,2 tūkst. asmenų. Pasiskirstymas pagal lytį:

 

Moterų

Vyrų

iki vaikui sukaks 1 metai

18,7 tūkst.

1,6 tūkst.

iki vaikui sukaks 2 metai

13,9 tūkst.

7,3 tūkst.

 

2016 m. vaiko priežiūros atostogų (iki vaikui sukaks 1 mėn.) buvo išėję 16,3 tūkst. vyrų, arba beveik pusė tais metais vaikų susilaukusių tėvų (2015 m. – 14,9 tūkst. vyrų).

Švietimas ir mokslas

Tarp besimokančiųjų profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 43 proc., vyrai – 57 proc., o aukštosiose mokyklose moterys sudarė 57 proc., vyrai – 43 proc. 2016 m. vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą buvo įgiję 94 proc. 20–24 metų amžiaus moterų ir 89 proc. šio amžiaus vyrų. Aukštosios mokyklos parengė 30 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 62 proc. sudarė moterys. Dauguma (88 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų – moterys. Profesinio mokymo įstaigose moterys sudarė 69 proc. dėstytojų, kolegijose – 67 proc., universitetuose – 53 proc.

Lyčių segregacija pagal įgyto aukštojo išsilavinimo sritis:

 

Moterys

Vyrai

Švietimas

76,9 proc.

23,1 proc.

Menai ir humanitariniai mokslai

76,2 proc.

23,8 proc.

Socialiniai mokslai, žurnalistika ir informacija

73,4 proc.

26,6 proc.

Verslas, administravimas ir teisė

65,3 proc.

34,7 proc.

Gamtos mokslai, matematika ir statistika

59,7 proc.

40,3 proc.

Informatika ir ryšio technologijos

11,0 proc.

89,0 proc.

Inžinerija, gamyba ir statyba

26,6 proc.

73,4 proc.

Žemės ūkis ir veterinarija

25,9 proc.

74,1 proc.

Sveikatos priežiūra ir socialinė gerovė

84,5 proc.

15,5 proc.

Paslaugos

36,4 proc.

63,6 proc.

 

Moterų ir vyrų pasiskirstymas 2016 m. pagal studijų pakopas:

 

Moterys

Vyrai

Bakalauro studijos

61,1 proc.

38,9 proc.

Magistro studijos  

65,9 proc.

34,1 proc.

Profesinė kvalifikacija

75,8 proc.

24,2 proc.

Daktaro mokslas ar meno licenciatas

57,3 proc.

42,7 proc.

 

Pedagogai mokymo įstaigose 2016-2017 m.

 

Moterys

Vyrai

Bendrojo ugdymo mokyklos

87,7 proc.

12,3 proc.

Profesinio mokymo įstaigos

69,2 proc.

30,8 proc.

Kolegijos

67,3 proc.

32,7 proc.

Universitetai

52,3 proc.

47,4 proc.

 

Mokyklų vadovai 2016-2017 m.

 

Moterys

Vyrai

Bendrojo ugdymo mokyklos

62,6 proc.

37,4 proc.

Profesinio mokymo įstaigos

40,6 proc.

59,4 proc.

Kolegijos

50,0 proc.

50,0 proc.

Universitetai

14,3 proc.

85,7 proc.

 

Darbo rinka

2016 m. gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 15–64 metų amžiaus moterų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 73,9 proc., vyrų – 77,1 proc., moterų užimtumo lygis sudarė 68,8 proc., vyrų – 70 proc. Ne visą darbo laiką dirbo 10 proc. visų dirbančių moterų ir 6 proc. vyrų. Moterų nedarbo lygis sudarė 6,7 proc., vyrų – 9,1 proc.

Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos sritis:

 

Moterys

Vyrai

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

35,7 proc.

64,3 proc.

Pramonė

41,5 proc.

58,5 proc.

Statyba

9,4 proc.

90,6 proc.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

56,8 proc.

43,2 proc.

Transportas ir saugojimas

25,0 proc.

75 proc.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

78,8 proc.

21,2 proc.

Informacija ir ryšiai

48,4 proc.

51,6 proc.

Finansinė ir draudimo veikla

74,8 proc.

25,2 proc.

Nekilnojamojo turto operacijos

45,7 proc.

54,3 proc.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

59,3 proc.

40,7 proc.

Administracinė ir aptarnavimo veikla

45,1 proc.

54,9 proc.

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

54,6 proc.

45,4 proc.

Švietimas

78,7 proc.

21,3 proc.

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

85,3 proc.

14,7 proc.

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

65,3 proc.

34,7 proc.

 

Moterų ir vyrų pasiskirstymas pagal profesijų grupes:

 

Moterys

Vyrai

Vadovai (-ės)

7,1 proc.

11,5 proc.

Specialistai (-ės)  

32,0 proc.

14,3 proc.

Technikai ir jaunesnieji specialistai (-ės)

10,9 proc.

8,1 proc.

Įstaigų tarnautojai (-os)

6,2 proc.

2,1 proc.

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai

20,0 proc.

7,7 proc.

Kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai

4,0 proc.

6,7 proc.

Kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai

5,7 proc.

22,6 proc.

Įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai

3,9 proc.

17,9 proc.

Nekvalifikuoti darbininkai

10,2 proc.

8,5 proc.

Ginkluotųjų pajėgų profesijos

0,0 proc.

0,6 proc.

 

Darbo užmokesčio atotrūkis

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Didžiausias – 38,3 proc. – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, informacijos ir ryšių – 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

 Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pagal sektorius ir darbuotojų amžių 2012–2016 m.

 

Šalies ūkis 

iš jo pagal

sektorius

darbuotojų amžių, metais

valstybės

privatųjį

< 25

25–34

35–44

45–54

55–64

≥ 65

2016

13,4

13,7

17,6

14,1

17,3

20,0

11,2

10,3

13,8

2015

13,0

14,4

17,5

13,9

16,7

20,3

11,4

11,4

14,2

2014

12,4

13,7

16,6

10,5

13,1

18,8

11,3

10,6

14,7

2013

11,5

12,6

16,0

8,4

11,5

17,5

10,8

9,4

11,2

2012

11,4

12,4

16,2

7,4

10,7

17,0

10,5

9,0

8,7

 

Gyvenimo lygis

Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, 2015 m. moterų skurdo rizikos lygis buvo 22,5 proc., vyrų – 21,8 proc. Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde 18–24 metų amžiaus vyrai ir 65 metų ir vyresnės moterys.

Moterys dažniau susiduria su materialiniais nepritekliais nei vyrai. Su materialiniu nepritekliumi 2015 m. susidūrė 28,8 proc. moterų ir 25,4 proc. vyrų, o su dideliu materialiniu nepritekliumi – 14,4 proc. moterų ir 13,4 proc. vyrų. Vyresnio amžiaus gyventojai dažniau susiduria su materialiniais nepritekliais nei jaunesni. Du penktadaliai (39,6 proc.) 65 metų amžiaus ir vyresnių moterų ir beveik trečdalis (31,7 proc.) to paties amžiaus vyrų susiduria su materialiniu nepritekliumi, su dideliu materialiniu nepritekliumi – atitinkamai 19,3 ir 16,1 proc.

Valdžia ir sprendimų priėmimas

2016 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkta 30 moterų ir 111 vyrų. Moterys sudaro penktadalį Lietuvos Respublikos Seimo narių. 2 moterys yra Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkės. 2014 m. į Europos Parlamentą išrinkta viena moteris ir 10 vyrų. Septynioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje 2017 m. liepos 1 d. buvo 3 (21 proc.) moterys ministrės, iš 40 viceministrų – 14 (35 proc.) moterų, iš 14 ministerijų kanclerių – 6 (43 proc.) moterys. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ministrės, viceministrės ir ministrų patarėjos sudaro apie 35 proc. visų ministrų, viceministrų, ministrų patarėjų. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2016 m. moterys sudarė 39 proc. visų vadovų. 2017 m. pradžioje moterys sudarė 29 proc. diplomatinių atstovybių vadovų. 2015 m. į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas išrinktos 363 moterys (25 proc.) ir 1 110 vyrų (75 proc.).

Statistikos departamento leidinys „Moterys ir vyrai 2016 m.“