2022 lapkričio 24 d.
Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena kasmet priverčia susimąstyti – ką padarėme, kad fizinio, psichologinio, seksualinio smurto aukų skaičiai mažėtų, o požiūris į aukas – keistųsi? Daugėja tiek švietimo, tiek teisinių priemonių, tačiau dėmesys konkrečiai seksualinio smurto prevencijai vis dar per mažas.
Šiandien Seime užregistruotas Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio pataisų projektas, kuriuo siūloma į privertimo lytiškai santykiauti sudėtį įtraukti sutikimo, geriau žinomo anglišku terminu consent, būtinybę. Tai – svarbus pirmas žingsnis įgarsinant seksualinio smurto reglamentavimo problematiką. Tuo pačiu tai šansas atverti temą plačiau. Lietuvai tikrai reikalinga apsaugos nuo seksualinio smurto reforma. Jai svarbios ne tik 151 straipsnio ir kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių pataisos, bet ir koncentruotas dėmesys prevencijai: lytiškumo ugdymui mokyklose, stereotipinių lyčių nuostatų, pateisinančių smurtą, naikinimui, visapusiškam visuomenės švietimui. Būtent tai norisi pabrėžti šiandien. Kol neskirsime pakankamai dėmesio prevencijai, tol ilgai kovosime su skaudžiomis pasekmėmis.
Nuoseklus švietimas visuomenėje, šeimose ir mokyklose gali duoti rezultatų. 2020 ir 2021 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su partneriais Lietuvos žmogaus teisių centru ir Lygių galimybių plėtros centru atlikti moksleivių ir mokytojų nuomonės tyrimai atskleidė, kad stereotipinės nuostatos lyčių atžvilgiu yra giliai įsitvirtinusios abiejose grupėse. Tačiau šie tyrimai taip pat parodė, kad lytiškumo ugdymas nuostatas gali pamažu keisti. Metus mokyklose vykę pokalbiai su moksleiviais ir mokytojais apie visuomenėje pateisinamą smurtą, priekabiavimą bei kitą netinkamą elgesį davė rezultatų. Pavyzdžiui, 2020 m. net 43 proc. gimnazistų ir 33 proc. pedagogų pritarė teiginiui „Kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. Prabėgus metams su prevencinėmis veiklomis ir to paties paklausus pakartotinai, šie skaičiai sumažėjo iki 27 proc. ir 29 proc. Visgi, skaičiai išliko nemaži, tad akivaizdu, kad esminiams pokyčiams būtinas strateginis, nuoseklus ir pastovus prevencinis darbas. Nebegalime gaišti laiko – turime įgalinti švietimo sistemą, savivaldybes ir joms pavaldžias mokyklas kurti bei įgyvendinti kokybiškus seksualinio smurto ir priekabiavimo prevencijos mechanizmus. Esame sukūrę ne vieną įrankį, kuriuo mokyklos ir savivaldybių administracijos galėtų pasinaudoti jau dabar, tad kviečiu priimti visą jau esamą pagalbą ir pradėti veikti.
Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad prisidėti prie seksualinio smurto užkardymo galima jo net neminint – tai įmanoma nuo mažens užtikrinant lygias galimybes, traktuojant visus vaikus vienodai, padedant atpažinti lyčių stereotipus ir kalbant apie sutikimo santykiuose su kitu žmogumi svarbą. Nors šiuo metu viešojoje erdvėje sutikimas minimas tik romantinių santykių kontekste, itin svarbu kalbėti apie sutikimo būtinybę visuose socialiniuose santykiuose – šeimos, draugų, bendraklasių bendravime. Sutikimui tapus neatsiejama bendravimo dalimi, jis neatrodys keistai ar nenatūraliai ir romantiniuose santykiuose.
Nepaisant to, kad prevencinių veiklų priešakyje turi stovėti švietimas, esu įsitikinusi, kad Baudžiamojo kodekso pokyčiai, o ypač – sutikimo įtraukimas – irgi turi svarbią prevencinę reikšmę. Kodėl? Nes keisdami teisės aktus, keičiame ir požiūrį į nusikaltimą. Keisdami teisės aktus, keičiame ir tai, kaip visuomenė mato nukentėjusius asmenis, siunčiame žinią, kad tik „taip“ reiškia „taip“ ir, viliuosi, turime galimybę sutriuškini absurdišką kaltės fenomeną. Atsiradus sutikimui, nebebus daugybės moterų ir kitų žmonių, manančių, kad seksualinį smurtą patyrė dėl savo kaltės, nes nepakankamai aiškiai išreiškė nesutikimą, per mažai kartų pasakė „ne“, nepakankamai stipriai priešinosi. Sutikimo įtraukimui į teisinę bazę nereikėtų laukti, kol visuomenėje viešai nuskambės dar vienas žiaurus išprievartavimo atvejis.
Privalome daug, garsiai ir pasikartodami kalbėti, kad joks žmogus savo išvaizda neatsako už kito žmogaus prieš ją / jį panaudotą prievartą. Nuolat priminti, jog tai, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, iš pradžių flirtavo, meiliai elgėsi, glamonėjosi, savaime nereiškia sutikimo visiems seksualinio pobūdžio veiksmams. Nepamiršti, kad vieną kartą duotas sutikimas automatiškai nereiškia sutikimo pakartotiniams lytiniams santykiams ateityje, kad sutikimas reikalingas net jei du žmonės yra susituokę.
Akivaizdu, kad sėkmingai apsaugos nuo seksualinio smurto reformai reikia tikslingo teisės aktų tobulinimo ir aktyvių prevencinių mechanizmų, einančių koja kojon. Svarbiausia – dėti pirmus žingsnius reikia jau dabar. Kol politikai ir ekspertai peržiūri ir taiso teisės aktus, kviečiu kiekvieną prisidėti savo artimiausioje aplinkoje prie to, kad gyventume visuomenėje, kurioje kito asmens apsisprendimas yra gerbiamas, o lyčių stereotipai bei kitoks kitą asmenį menkinantis elgesys – netoleruotinas.