2021 spalio 20 d.
Mokslo renginiai šiandien vyksta įvairiais formatais, į juos kviečiama daugybė skirtingų žmonių, todėl be tinkamo pasiruošimo atsiranda pavojus, kad renginio metu bus pažeistos lygios galimybės ir akademinė etika. Lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė sako, jog mokslo renginių organizatoriai privalo laikytis akademinės etikos bei įstatymų dar prieš renginį įvertindami net išankstinių nuostatų ir stereotipų keliamas rizikas.
Šiandien pristatyta atmintinė „Akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimas mokslo renginiuose“. Kaip gimė ši iniciatyva? Kodėl svarbu, kad tokios gairės būtų?
Įvairovės puoselėjimas ir įtrauktis yra svarbi kiekvienoje organizacijoje – ne išimtis ir priklausančios akademinei bendruomenei. Vis daugiau kalbama apie prieinamumo ir visapusiško saugumo užtikrinimą darbovietėse, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba pakvietė susimąstyti apie lygias galimybes mokslo renginių metu. Kartu su ekspertų komanda paruošėme labai detalų klausimyną, kuris leidžia atkreipti dėmesį į skirtingus akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimo aspektus, pradedant nuo to, kas svarbu, kad užtikrintume pranešėjų įvairovę, renginio prieinamumą bei sėkmingai įgyvendintume priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją.
Turime atverti šias temas ir apie tai kalbėti su akademine bendruomene. Nesuvoktas šališkumas (angl. unconscious bias) veikia mūsų sprendimus ir galime nesuprasti, kad dėl to nukenčia tam tikros žmonių grupės. Pavyzdžiui, su lytimi susiję įsitikinimai lemia neproporcingą moterų ir vyrų skaičių konferencijų diskusijose, skiriasi ir pavardžių pozicionavimas reklaminėje medžiagoje bei nurodant akademinių darbų autorius. Turbūt sunku pastebėti ir tai, kad į mokslininkus dažnai kreipiamasi „profesoriau“, o į ne mažiau kvalifikuotas mokslininkes – tiesiog vardu, dažnai dar ir mažybiniu. Mūsų įsitikinimai apie amžių, odos spalvą, negalią, religiją ir kitus asmens tapatybės bruožus gali būti reiškiami vos pastebimų mikroagresijų metu. Mikroagresija, dar vadinama žodiniu priešiškumu, yra dažna seksizmo, rasizmo, ksenofobijos, islamofobijos išraiška.
Minėjote, kad kokybiškesnius renginius galima organizuoti užtikrinant jų prieinamumą. Kaip tą padaryti?
Rekomenduojama vadovautis prieinamumo standartu, kurį paprastai suvokiame kaip aplinkos ir informacijos pateikimo pritaikymą kiekvienam, neišskiriant žmogaus pagal jo galimybes. Organizuojant renginį reikia pagalvoti apie patalpų vietą bei išplanavimą, įvertinti, ar žmonės, kurie juda vežimėliais, galės tai daryti patogiai ir savarankiškai, nepamiršti vertimo į gestų arba kitas kalbas bei audiovizualinio turinio pritaikymo žmonėms su negalia.
Atmintinėje sudėjome svarbiausius akcentus ir nurodėme, į ką reikia atkreipti dėmesį teikiant informaciją apie mokslo renginį, pasirenkant jo vietą bei užtikrinant vaizdinės medžiagos prieinamumą visiems. Klausimų sąrašas skatina susimąstyti, ar pagalvota apie tokias detales kaip veidrodžio pakabinimas tinkamame aukštyje bei visų dalyvių patogumo užtikrinimas pietų pertraukos metu, ar pasirūpinta, kad vertimo paslaugomis besinaudojantys asmenys vienu metu galėtų matyti tiek vertėjus, tiek pranešėjus ir panašiai.
Kokiose situacijose per mokslo renginius lytis tampa diskriminacijos ir priekabiavimo pagrindu?
Seksizmas mūsų kultūroje vis dar labai gajus ir dažnai nematomas. Įvairūs žeminantys ir nepagarbūs juokeliai vienos ar kitos lyties atžvilgiu jau kuria aplinką, kuri tampa palanki netinkamam elgesiui. Dažnai organizatoriai nepagalvoja, kad tokios neoficialios veiklos kaip vakarienė ar kultūrinė programa yra laikomos renginio turiniu ir jose taip pat galioja visiems dalyviams pagarbios bei saugios aplinkos užtikrinimo reikalavimai. Todėl itin svarbu jau prieš mokslo renginį informuoti dalyvius apie potencialius lūkesčius ir tai, kaip planuojama šiuos reikalavimus išpildyti. Reikėtų iš anksto susitarti, kokia bendravimo forma yra priimtina ir kaip bus laikomasi etiško elgesio principų, pavyzdžiui, pasisakoma tik moderatoriui suteikus teisę kalbėti.
Turint galvoje, kad Lietuvoje ir Europoje kas antra moteris nuo 15 metų amžiaus yra bent kartą patyrusi seksualinį priekabiavimą, verta renginio dalyviams priminti, ką reiškia sutikimas (angl. consent). Kiekvienas renginio dalyvis turėtų žinoti, kad paliesti, apkabinti, pakviesti kitą asmenį ar bendrauti naudojant seksualinio pobūdžio užuominas galima tik tada, kai tam yra gautas abipusis sutikimas.
Jau rengiant informacinę medžiagą apie mokslo renginį verta įtraukti priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijai skirtą dalį. Joje galima aprašyti, koks elgesys yra tinkamas, koks – netinkamas ir nepageidaujamas, ką daryti susidūrus su priekabiavimu bei kaip reaguoti stebint netinkamą elgesį. Organizuojant renginį rekomenduojama sukurti atvirumo liniją ir paskirti už ją atsakingą asmenį. Tai gali būti telefono numeris, elektroninis paštas ar kitas kanalas, kuriuo būtų galima saugiai pranešti apie netinkamą elgesį. Žinoma, tam reikia, kad visas mokslo renginio personalas būtų specialiai apmokytas ne tik užtikrinti prieinamumą, bet ir vykdyti seksualinio priekabiavimo prevenciją, o dalyviai aiškiai žinotų, kad turi teisę ir galimybę saugiai pranešti apie netinkamą elgesį ir nepatirti persekiojimo.
Kaip reiškiamas priekabiavimas ir kaip jo išvengti mokslo renginių metu?
Priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys, kai dėl asmens amžiaus, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, negalios ir t.t. yra įžeidžiamas jo orumas arba siekiama tai padaryti, kuriama bauginanti, priešiška ar žeminanti aplinka. Todėl itin svarbu, kad organizuojant renginį būtų aiškiai komunikuojama, jog toks elgesys nėra laukiamas.
Atmintinėje pažymėjome, kad reikėtų vengti familiaraus pasisveikinimo būdo, neetiškų kreipinių, įdėmaus fizinės išvaizdos apžiūrinėjimo, komplimentų bei komentarų apie aprangą ir visa kita, kas nėra susiję su to asmens dalykinėmis savybėmis. Svarbu apgalvoti ir vizualines priemones, kad jos nebūtų žeminančios, ar įtvirtinančios tam tikrus stereotipus.
Kaip reikėtų elgtis mokslo renginio metu pastebėjus ar patyrus priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą?
Susidūrus su tokiu elgesiu svarbu pasižymėti reikšmingas aplinkybes, pagal galimybes užfiksuoti įkalčius juos nufotografuojant, nufilmuojant ar užrašant, įsidėmėti liudytojus, pasižymėti veiksmo vietą ir laiką. Reikėtų nedvejoti kreiptis į renginio metu veikiančią atvirumo liniją ar atitinkamas institucijas – neturėtumėte likti vieni. Jei esate tokio elgesio liudininkai, pasisiūlykite palydėti nukentėjusįjį asmenį ir paliudyti apie situaciją.
Pastebėjus netinkamą elgesį svarbiausia į jį reaguoti ir nelaikyti to pokštu ar nevykusiu pajuokavimu, juo labiau neskatinti tokio elgesio šypsena ar kitais palaikančiais veiksmais. Kiekvieno mokslo renginio dalyvio pareiga yra parodyti, kad priekabiavimas nėra normalus ir nebus toleruotinas.
Sakykime, mokslo renginio organizatoriai nusprendė vadovautis lygių galimybių principais bei užtikrinti priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją. Ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali akademinei bendruomenei suteikti su tuo susijusias konsultacijas?
Žinoma, Tarnybos ekspertės ir ekspertai pakonsultuos lygių galimybių užtikrinimo klausimais ir padės išsigryninti, į ką atkreipti dėmesį organizuojant įtraukų, įvairovę puoselėjantį renginį, pagal galimybes suteiks daugiau literatūros bei nukreips į kitus ekspertus, dirbančius šioje srityje.
Daugiau informacijos apie mokslo renginių organizavimą galite rasti atmintinėje „Akademinės etikos ir lygių galimybių užtikrinimas mokslo renginiuose“.