lt
en
Naujienos

Liūdinančios nuostatos: vaikus su negalia bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų

Artėjant 2024-iesiems, kai įtraukusis ugdymas bus privalomas visoje Lietuvoje, viešojoje erdvėje šis klausimas kelia įnirtingas diskusijas. Vieni tai mato kaip geriausią būdą judėti įtraukios visuomenės link, kiti – kaip kliūtį sklandžiam mokymosi procesui.

Norėdama išsiaiškinti tikrąsias Lietuvos gyventojų nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reprezentatyvioje visuomenės apklausoje uždavė klausimus apie vaikų su negalia ir specialiaisiais poreikiais mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose.

Nuomonės vis dar nevienareikšmiškos

Su teiginiu „Vaikai su negalia ir (ar) turintys specialiųjų ugdymo poreikių turėtų mokytis kartu su vaikais be negalios tose pačiose klasėse“ visiškai arba iš dalies sutiko mažiau nei pusė – 43 proc. – respondentų. Visiškai arba iš dalies nesutinkantys teigė 32 proc. Didelė vadinamoji pilkoji zona – net 25 proc. apklaustųjų neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.

Mažiau nei pusė – 45 proc.  – apklaustųjų teigia, kad visiškai arba iš dalies sutiktų, kad jų vaikas (-ai) bendrąjį išsilavinimą įgytų mišriose klasėse kartu su vaikais su negalia ir specialiaisiais ugdymo poreikiais. Visai arba iš dalies nesutiktų 31 proc., neapsisprendę – 24 proc. apklaustųjų.

„Norisi atkreipti dėmesį į didelę dalį respondentų, kurie neturi aiškios nuomonės. Į abu klausimus taip atsakė apie ketvirtadalis apklaustųjų. Tikėtina, kad būtent šie žmonės greičiausiai pakeis savo nuomonę – arba į teigiamą, arba į neigiamą pusę. Todėl labai svarbu aktyviai dirbti su visuomenės nuostatomis ir skatinti supratimą, kad įtraukusis ugdymas naudingas mums visiems: tiek žmonėms su negalia, tiek negalios neturintiems.

Šie skaičiai sufleruoja, kad gana didelė dalis visuomenės neturi pakankamai žinių apie įtraukųjį ugdymą ir jo svarbą, galbūt sunkiai įsivaizduoja, kaip jis atrodo ar kaip gali būti įgyvendinamas Lietuvos švietimo sistemoje“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.

Netinkamai įgyvendinta švietimo reforma nuostatas gali tik pabloginti

Lapkričio mėnesio „Vilmorus“ duomenimis, švietimo sistema pasitiki 52 proc. gyventojų. Gegužę šis rodiklis siekė 46 proc. Pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitinge švietimo sistema šiuo metu užima 6 vietą, labiau už švietimą gyventojai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija, kariuomene, „Sodra“ ir pasieniečiais.

„Po visuomenės apklausos paaiškėjusias nuostatas gali lemti ir šis ne itin didelis pasitikėjimo švietimo sistema rodiklis. Viešojoje erdvėje gana dažnai kalbama apie iššūkius su kuriais ji susiduria, daug diskusijų kelia egzaminų rezultatai, pedagogų, švietimo pagalbos specialistų trūkumas ir kiti dalykai, kurie visuomenės neskatina tikėti, kad įtraukusis ugdymas bus įgyvendinamas tinkamai. Tai verčia nerimauti, gimsta įvairūs mitai apie įtraukųjį ugdymą.

Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie nuo 2024-ųjų metų pagaliau įpareigos nesegreguoti vaikų su negalia ar vaikų su individualiais ugdymo poreikiais. Tai gali būti dar vienu iššūkiu švietimo sistemai. Kol kas skirtingos negalios vaikams prieinamų mokyklų skaičius labai mažas. Netinkamai įgyvendinti pokyčiai gali sumažinti ne tik pasitikėjimą švietimo sistema, bet ir pabloginti visuomenės nuostatas įtraukiojo ugdymo atžvilgiu. Čia labai svarbus visų susitelkimas – ministerijos, savivaldybių, mokyklų, pilietinės visuomenės. Visuose etapuose taip pat labai reikalingas įsiklausymas į vaikų su negalia bei jų tėvų poreikius“, – sako Birutė Sabatauskaitė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu apklausta 1000 vyresnių nei 18 m respondentų (-čių), gyvenančių visoje šalies teritorijoje. Paklaidos riba yra apie 1–3 proc.