Susitikimo akimirka / virtualaus susitikimo ekrano nuotrauka.
usitikimo akimirka / virtualaus susitikimo ekrano nuotrauka.
2021 birželio 28 d.
LNF ir kontrolierė aptarė žmonių su negalia teisių užtikrinimo spragas

Birželio 23 d. lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Tarnybos grupių vadovai susitiko su Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) atstovais. Susitikimo dalyviai aptarė bendruomenei aktualiausius klausimus ir problemas.

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė atkreipė dėmesį, kad žmonių su negalia situacija pirmiausia turėtų būti vertinama ne iš socialinės globos ar gailesčio, bet iš žmogaus teisių perspektyvos. Tokioje šviesoje susitikime ir buvo svarstoma, kokiomis priemonėmis būtų galima sumažinti šios bendruomenės patiriamos diskriminacijos mastą.

Skirtingoms negalioms atstovaujantys LNF nariai išryškino kelias svarbiausias bendruomenės problemas: darbo rinkos ir švietimo prieinamumo iššūkius, savarankiško gyvenimo bendruomenėje ir asmeninio asistento paslaugos užtikrinimą žmonėms su intelekto negalia, informacijos bei fizinės aplinkos neprieinamumą, klausos aparatų kompensavimo tvarkos problemas, savivaldybių negebėjimą užtikrinti pavežėjimo paslaugų asmenims, kuriems reikalingos gyvybiškai būtinos hemodializės procedūros.

Daug dėmesio susitikime skirta žmonių su negalia įtraukties į darbo rinką klausimams. Bendruomenės ir lygių galimybių kontrolierės teigimu, Europos Sąjungos Tarybos direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, į Lygių galimybių įstatymą perkelta netinkamai. Įstatyme kalbama apie fizinį patalpų prieinamumą bet ne apie darbo sąlygų pritaikymą. Darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbo aplinka būtų fiziškai prieinama darbuotojams su negalia, tačiau jiems trūksta žinių apie galimą darbo sąlygų pritaikymą prie konkretaus darbuotojo su negalia galimybių. Tai ypač aktualu kurtiesiems ar neprigirdintiems, akliesiems ar silpnaregiams, asmenims su psichosocialine negalia ar apribotu darbingumu. Taip pat aptartos Seime svarstomos Lygių galimybių įstatymo pataisos, kurias priėmus, šis nesutapimas būtų ištaisytas. Tarnybos ekspertai veda lygių galimybių integravimo mokymus, kurių metu kalbama ir apie darbo sąlygų pritaikymą. Taigi, ieškota galimybių kartu šviesti darbdavius, kurių požiūris, anot Tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovės Vilmos Gabrieliūtės, po truputį keičiasi į gerą, tačiau nuoseklus ir aktyvus įdirbis keičiant neigiamas nuostatas vis dar yra labai reikalingas.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova papasakojo apie sudėtingą situaciją, kurioje atsiduria intelekto negalią turintys tėvai. Pasak jos, vienoje savivaldybėje socialinės tarnybos inicijuoja neveiksnumo nustatymo procedūrą taip siekdamos apriboti mamos teises auginti savo vaiką. Tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Kaune nagrinėjama panaši byla, kurioje Tarnyba teikė išvadą. Jis patarė nukentėjusiesiems kreiptis į Tarnybą dėl konsultacijos.

Apie institucinį smurtą prieš asmenis su negalia kalbėjo ir Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora. Pasak jo, LKD yra gavusi ne vieną tėvų kreipimąsi, kai gimus kurčiam kūdikiui medikai primygtinai liepia implantuoti kochlearinius implantus. Šie implantai yra visiškai kompensuojami, o klausos aparatų kainą valstybė dengia tik iš dalies, todėl šeimoms dažnai tenka pačioms susimokėti gana nemažą sumą.

Paminėtame įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta ir lygių galimybių kontrolieriaus teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. B. Sabatauskaitės teirautasi, ar ji nebijanti galimų neigiamų teisminio bylinėjimosi pasekmių, tokių kaip finansiniai Tarnybos nuostoliai pralaimėjus bylas. Kontrolierė patikino, kad šio aspekto negalima nuvertinti, tačiau ji esanti pasiryžusi, Seimui suteikus tokią galimybę, inicijuoti strateginį bylinėjimąsi visuomeninės reikšmės diskriminacijos klausimais. Ji tikisi, kad viešajam interesui ginti bus skiriamas deramas finansavimas: naujų darbuotojų pritraukimui ir išlaikymui, galimybei prisiimti ieškinio teikimo riziką.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai iškėlė ir problemas, susijusias su prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikiančia Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija (Komisija). Jie apgailestavo, kad trūkstant išteklių iš šios Komisijos laikinai atšauktas Tarnybos atstovas, kabėjo apie poreikį patikslinti Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Kitą susitikimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis žmonių su negalia interesams, lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė planuoja rugsėjį. Jame ketinama aptarti įvairių paslaugų (tiek viešų, tiek privačių) prieinamumo klausimus.

Susitikime dalyvavo atstovai iš šių LNF organizacijų: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Lietuvos paraplegikų asociacija, Lietuvos Spina Bifida ir Hidrocefalija asociacija, Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“.