Tyrimai lygybės srityje
Tyrimai lygybės srityje

LYČIŲ LYGYBĖ

Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipų suvokimo tyrimas (2021)

Tyrimą atliko: Vilmorus

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybių gyventojų požiūrį į smurtą, smurtą patiriančias moteris ir lyčių stereotipus. Pasirinktos savivaldybės dalyvauja BRIDGE projekte. Tai yra antrasis, pakartotinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrio pokytį. Pirmasis tyrimas atliktas 2020 m. sausio mėn.

Lyčių stereotipai mokyklose (2021). 2020 m. ir 2021 m. vykdytų moksleivių ir moytojų nuostatų apklausų 9 mokyklose (Jonavos r., Alytaus m. ir Ukmergės r.) duomenų palyginimas.

Tyrimą atliko: Lygių galimybių plėtros centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras.

Tyrimo tikslas: pamatuoti gimnazijų ir progimnazijų moksleisvių nuostatas dėl lyčių vaidmenų ir lyčių stereotipų siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį stereotipinės nuostatos daro moksleivių ir mokytojų elgesiui normalizuojant smurtą lyties pagrindu. Leidinyje vertinamas nuostatų pokytis po tikslinių veiksmų mokyklose projekto pradžioje ir pabaigoje.

Lietuvos Respublikos teisės aktų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo klausimais apžvalga (2021)

Tyrimą atliko: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Tyrimo tikslas: apžvelgti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius asmeninio gyvenimo ir darbo derinimo galimybes bei jų suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nuostatomis . Tyrimo metu buvo analizuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Valstybės tarnybos, Vidaus tarnybos statuto, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socilainio draudimo, Socialinės paramos įstatymų nuostatos.

Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą (2020)

Tyrimą atliko: Lygių galimybių plėtros centras

Tyrimo tikslas: identifikuoti, kokie veiksniai instituciniame, organizaciniame ir individualiame lygmenyje skatina arba trukdo vyrams pasinaudoti įstatymais suteiktomis galimybėmis įsitraukti į aktyvios tėvystės praktiką ir šeimos bei darbo derinimą.

Tikslinių rajonų gyventojų smurto ir lyčių stereotipų suvokimo sociologinis tyrimas (2020)

Tyrimą atliko: Spinter

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybių gyventojų požiūrį į smurtą, smurtą patiriančias moteris ir lyčių stereotipus. Pasirinktos savivaldybės dalyvauja BRIDGE projekte.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą (2018/2019)

Tyrimą atliko: Vilmorus

Tyrimas tikslas: išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų nuostatatos atitinka žinomus lyčių stereotipus.

Gender Equality in the Lithuanian System of Education and Science (anglų k.) (2013)

Tyrimą atliko: prof. dr. Inga Žalėnienė, hab. dr. Ona Gražina Rakauskienė ir Danguolė Grigolovičienė.

Tyrimo išvados: 2013 metais atliktas akademinės bendruomenės tyrimas parodė, kad nepaisant visų Lietuvoje priimtų įstatymų ir strateginių dokumentų, akademinėje bendruomenėje situacija lyčių lygybės klausimu vis dar neatitinka standartų. Pirma, vyrai užima visas aukščiausias vadovaujačias pozicijas, tuo tarpu moterys užima žemiausio lygio administracines pareigas. Antra, tarp akademinių ir mokslinių tyrimų darbuotojų, moterys užima žemiausias pozicijas. Trečia, moterys ir vyrai vienodai dalinasi žemiausio lygio vadovaujančias pareigas.

DARBO IR ASMENINIO GYVENIMO DERINIMAS

Pakartotinė reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą (2022)

Tyrimą atliko: Spinter

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip per 2 metus pakito Lietuvos gyventojų nuostatos ir patirtys, susijusios su asmeninio gyvenimo ir darbo derinimu, tėvystės bei vaiko priežiūros įsipareigojimais.

Šeimos, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo iššūkiai mamoms (2021)

Tyrimą atliko: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, su kokiomis kliūtimis ir iššūkiais susiduria moterys, derindamos vaiko priežiūrą, darbą ir asmeninį gyvenimą bei kas padeda arba galėtų padėti skirtingas sritis gyvenime suderinti geriau.

Pagrindinės tyrimo metu nagrinėtos temos:

  • Motinystės ir karjeros planavimas
  • Darbų ir atsakomybių pasiskirstymas tarp partnerių auginant vaikus
  • Lūkesčiai, susiję su buvimu mama
  • Vaikų auginimo ir darbo derinimo iššūkiai
  • Kaltės jausmas dėl motinystės ir profesinių iššūkių nesuderinimo
  • Įtampą dėl motinystės ir profesinių įsipareigojimų derinimo galintys sušvelninti arba eliminuoti veiksniai bei pagalbos būdai

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą (2020)

Tyrimą atliko: Vilmorus

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas ir patirtis, susijusias su asmeninio gyvenimo ir darbo derinimu, tėvystės bei vaiko priežiūros įsipareigojimais.

Šeimos ir darbo derinimo pasirinkimas viešajame ir privačiame sektoriuose (2018)

Tyrimą atliko: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kokie veiksniai paskatintų darbuotojus grįžti į darbą pirmaisiais metais po vaiko gimimo, apklausiant ministerijų ir vienos privačios bendrovės darbuotojus.

SMURTAS LYTIES PAGRINDU

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie moterų su negalia vertinimą. Išsami ataskaita. (2022)

Tyrimą atliko „Vilmorus“.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai mano apie moteris su negalia.

Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipųsuvokimo tyrimas (2021)

Tyrimą atliko: Vilmorus

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybių gyventojų požiūrį į smurtą, smurtą patiriančias moteris ir lyčių stereotipus. Pasirinktos savivaldybės dalyvauja BRIDGE projekte. Tai yra antrasis, pakartotinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrio pokytį. Pirmasis tyrimas atliktas 2020 m. sausio mėn.

Lyčių stereotipai mokyklose (2021). 2020 m. ir 2021 m. vykdytų moksleivių ir moytojų nuostatų apklausų 9 mokyklose (Jonavos r., Alytaus m. ir Ukmergės r.) duomenų palyginimas.

Tyrimą atliko: Lygių galimybių plėtros centras ir LIetuvos žmogaus teisių centras.

Tyrimo tikslas: pamatuoti gimnazijų ir progimnazijų moksleisvių nuostatas dėl lyčių vaidmenų ir lyčių stereotipų siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį stereotipinės nuostatos daro moksleivių ir mokytojų elgesiui normalizuojant smurtą lyties pagrindu. Leidinyje vertinamas nuostatų pokytis po tikslinių veiksmų mokyklose projekto pradžioje ir pabaigoje.

Tikslinių rajonų gyventojų smurto ir lyčių stereotipų suvokimo sociologinis tyrimas (2020)

Tyrimą atliko: Spinter

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybių gyventojų požiūrį į smurtą, smurtą patiriančias moteris ir lyčių stereotipus. Pasirinktos savivaldybės dalyvauja BRIDGE projekte.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie smurtą prieš moteris, smurto formas ir smurto aukų kaltinimą (2019)

Tyrimą atliko: Spinter

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip pasikeitė gyventojų nuostatos po pirmosios apklausos praėjus 2 metų laikotarpiui, kurio metu buvo didinamas gyventojų sąmoningumas smurto prieš moteris, smurto formų, aukų kaltinimo klausimais.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą (2018/2019)

Tyrimą atliko: Vilmorus

Tyrimas tikslas: išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų nuostatatos atitinka žinomus lyčių stereotipus.

Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą patyrusias moteris (2017)

Tyrimą atliko: UAB „RAIT“

Tyrimas atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos Teisingumo programos lėšomis finansuojamą projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui”. Projekto koordinatorius – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projekto partneriai – Lygių galimybių plėtros centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti” ir Lietuvos gydytojų sąjunga.

Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą artimoje aplinkoje (2015 lapkričio mėnuo)

Tyrimą atliko: visuomenės ir nuomonės rinkos tyrimų centras “Vilmorus”.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonės apie smurtą prieš moteris, vyriškumą ir vyrų įsitraukimą į kovą prieš smurtą pokyčius, lyginant su 2015 m. kovo 10-20 d. rinkos analizės ir tyrimų grupės UAB „RAIT“ atliktos apklausos rezultatais; išsiaiškinti projekto metu vykdytos socialinės kampanijos „Vyrai už moteris“ poveikį, matomumą ir vertinimą (http://www.vyraiuzmoteris.lt/). Kampanijos tikslas – skatinanti pačių vyrų nulinę toleranciją smurtautojui ir bet kokiam smurtui prieš moterį; keisti seksistines nuostatas, kaip visiškai nepriimtinas ir gėdingas; skatinti vyrų aktyvų „netylėjimą“ smurto ir moteris niekinančio požiūrio klausimais kasdieniame gyvenime (draugų kompanijoje, viešuose pasisakymuose, viešoje erdvėje – baruose, kavinėse, sporto užsiėmimuose ir pan.); stiprinti šiuolaikiško, atsakingo, pažangaus vyriškumo įvaizdį.

Lietuvos gyventojų požiūris į smurtą (2015 kovo mėnuo)

Tyrimą atliko: UAB „RAIT“

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, ar gyventojų nuomone, galima pateisinti smurtą prieš moteris, kokie vyriškumo ir smurto įvaizdžiai įsitvirtinę tarp Lietuvos gyventojų ir kokia jų nuomonė apie didesnį vyrų įsitraukimą į kovą prieš smurtą šeimoje.

NEAPYKANTOS KALBA

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie neapykantos kalbą (2022)

Tyrimą atliko: „Spinter tyrimai“

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie neapykantos kalbos reiškinį.

Policijos pareigūnų (ių) ir prokurorų apklausos ataskaita (2021)

Tyrimą atliko: dr. Liutauras Labanauskas

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ir apibrėžti iššūkius ir problemas, su kuriais susiduria policijos pareigūnai (-ės) ir prokurorai (-ės) tirdami (-os) neapykanta motyvuotas nusikalstamas veikas, nustatyti informacijos, susijusios su neapykantos indikatoriais ir motyvais, poreikį, išsiaiškinti asmenines nuostatas tiriant neapykantos nusikaltimus.

Policijos pareigūnų(-ių) tikslinės grupės diskusijos analizė (2021)

Tyrimą atliko: dr. Liutauras Labanauskas

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria teisėsauga tirdama neapykantos motyvuotas nusikalstamas veikas bei pareigūnų (-ių) nuostatas tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

Prokurorų (-ių) tikslinės grupės diskusijos analizė (2021)

Tyrimą atliko: dr. Liutauras Labanauskas

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria teisėsauga tirdama neapykantos motyvuotas nusikalstamas veikas bei prokurorų (-ių) nuostatas tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie neapykantos kalbą (2020)

Tyrimą atliko: Vilmorus

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas ir supratimą apie neapykantos kalbą, šio reiškinio, kaip nusikaltimo, suvokimą.

LYGIOS GALIMYBĖS TAUTYBĖS PAGRINDU

Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais (2015)

Tyrimą atliko: VšĮ “Diversity Development Group”

Tyrimo tikslas: surinkti reprezentatyvius duomenis apie romų tautybės asmenų padėtį pagal rodiklius, nurodytus Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų plano 3 priede, ir palyginti su bendru šalies gyventojų vidurkiu pagal Lietuvos statistikos departamento metinio pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenis.

Romų vaikai švietimo sistemoje: Vilniaus ir Ukmergės savivaldybių atvejai (2012)

Tyrimą atliko: Vita Petrušauskaitė

Tyrimo eiga: Analizuojama ne visos romų bendruomenės, o mokyklinio amžiaus romų vaikų situacija ir jų galimybės mokytis bei gauti reikiamą pagalbą. Buvo atliekama teisės aktų, antrinių šaltinių apžvalga, kokybiniai interviu su švietimo lauko veikėjais – mokyklų darbuotojais, savivaldybių specialistais, NVO atstovais – dviejose Lietuvos savivaldybėse: Vilniaus miesto savivaldybėje, kurioje fiksuojamas didžiausias romų moksleivių skaičius Lietuvoje, ir Ukmergės rajono savivaldybėje, kurioje 2008–2012 m. buvo stebimas romų moksleivių skaičiaus augimas.

Romų bendruomenės socialinės integracijos galimybių tyrimas (2007)

Tyrimo atliko: dr. Tadas Leončikas

Tyrimo eiga: atliktas tyrimas siekė išanalizuoti socialinės politikos kontekstą bei įvertinti romų padėtį taip, kad atsispiriant nuo šiandieninės socialinės politikos elementų būtų galima suformuluoti konkrečias priemones, kurios padėtų mažinti romų atskirtį. Pagrindinis dėmesys šiame tyrime skirtas romų darbo patirčiai, socialinės paramos ir užimtumo skatinimo klausimams.

LYGIOS GALIMYBĖS NEGALIOS PAGRINDU

Žmonių su negalia ir jų šeimų patirtys pandemijos metu (2021).

Tyrimą Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliko dr. Eglė Šumskienė, dr. Jurga Mataitytė-Diržienė, dr. Violeta Gevorgianienė, Dr. Gintaras Šumskas.

Tyrimo metu buvo atliktos dvi apklausos. Kiekybinėje apklausoje dalyvavo 498 negalią turintys asmenys ir (arba) jų tėvai / globėjai, kokybinėje – 20 šeimų, kuriose kartu gyvena sunkaus neįgalumo (darbingumo lygis iki 25 proc.) asmuo su negalia.

Atsisiųsti tyrimą Word formatu.

Negalią turinčių moterų padėties tyrimas (2014)

Tyrimą atliko: dr. Eglė Šumskienė, Rita Augutienė, dr. Jurga Jonutytė, dr. Gintaras Šumskas

Tyrimo tikslas: išanalizuoti negalią turinčių moterų gyvenimo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant dviejų diskriminavimo pagrindų – lyties ir neįgalumo tarpusavio sąveikai.

Neįgaliųjų situacija darbo rinkoje. Aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams (2012)

Tyrimą atliko: dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Rasa Kavaliauskaitė, Ginta Žemaitaitytė

Tyrimo eiga: pirmoje tyrimo dalyje atlikta neįgaliųjų padėties Lietuvos darbo rinkoje, ES šalių patirties neįgaliųjų užimtumo didinimo srityje analizė ir dalyvavimo aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse analizė neįgaliųjų vertinimu. Antroje tyrimo dalyje pateikiama 113 Vilniaus seniūnijų pastatų – administracinių, švietimo, medicinos, paslaugų, prekybos ir kitų verslo įstaigų, kultūros ir laisvalaikio organizavimo įstaigų – pritaikymo neįgaliųjų poreikiams tyrimo ataskaita. Atliekant aplinkos pritaikymo neįgaliesiems tyrimą, buvo parengta speciali visuomeninės paskirties objektų vertinimo anketa bei metodika, patikrą vykdė neįgalūs ekspertai.

Neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybės Lietuvoje (2007)

Tyrimą atliko: Deimantė Šėporaitytė ir dr. Artūras Tereškinas

Tyrimo tikslas: Šioje studijoje analizuojamos neįgaliųjų įsidarbinimo ir mokslo galimybės Lietuvoje. Pirmoje studijos dalyje aptariamos teorinės įžvalgos, tyrimai ir tendencijos, susijusios su neįgaliųjų įsidarbinimu ir mokslu Lietuvoje bei pasaulyje.

LYGIOS GALIMYBĖS AMŽIAUS PAGRINDU

Vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtraukties) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimas (2014)

Tyrimą atliko: R. Brazienė, I. Mikutavičienė, A. Dorelaitienė, U. Žalkauskaitė, J. Jurkevičienė

Tyrimo tikslas: atlikti vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtraukties) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimą.

Amžiaus diskriminacija viešajame sektoriuje (2007)

Tyrimą atliko: Mykolo Romerio universiteto sociologės doc. dr. Sarmitė Mikulionienė, doc. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė.

Tyrimo tikslas: atskleisti diskriminacijos dėl amžiaus sampratą ir su darbo santykiais susijusią diskriminavimo dėl amžiaus patirtį šalies viešajame sektoriuje, siekiant formuluoti rekomendacijas Lietuvoje įgyvendinti lygias galimybes visų kartų atstovams.

LYGIOS GALIMYBĖS RELIGIJOS PAGRINDU

Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva. Mokslo studija (2013)

Tyrimą atliko: doc. dr. Milda Ališauskienė ir Donatas Glodenis.

Tyrimo tikslas: Apibendrinant iki 2012 m. atliktus tyrimus galima teigti, jog visuomenės apklausos atskleidžia, jog Lietuvos gyventojai yra netolerantiški kitaip tikintiems, pavieniai religinių bendruomenių nariai teigia esantys diskriminuojami, tačiau reikėtų atidžiau pažvelgti į religinių mažumų bendruomenių narių patirtis diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų srityje, šių patirčių priežastis bei pasekmes. Šia mokslo studija ir siekiama išsamiau atskleisti realią religinių mažumų bendruomenių narių situaciją Lietuvoje bei leis pasiūlyti rekomendacijas šios situacijos gerinimui ateityje.

Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje (2007)

Tyrimą atliko: Naujųjų religijų informacijos ir tyrimų centras.

Tyrimo tikslas: siekti lygių galimybių Lietuvos Respublikoje įvairias religijas išpažįstantiems žmonėms ir jų grupėms, panaikinti diskriminaciją religiniu pagrindu ir įgyvendinti sąžinės laisvės principus. Tyrimą sudarė keli etapai: reprezentatyvus sociologinis kiekybinis tyrimas, kokybinis tyrimas apie diskriminaciją dėl religijos ir įsitikinimų bei Lietuvos Respublikos teisinės bazės, susijusios su tikėjimo ir įsitikinimų laisve, analizė

LYGIOS GALIMYBĖS LGBT ASMENIMS

Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų (LGBT) teisių apsauga ir socialinės atskirties tyrimas (2007)

Tyrimą atliko: dr. Arnoldas Zdanevičius, dr. Jolanta Reingardė, Jolanta Samuolytė

Tyrimo tikslas: esant aukštam nepakantumo lygiui LGBT atžvilgiu, įvertinti netradicinės seksualinės orientacijos žmonių teisių apsaugą Lietuvoje, identifikuoti šių teisių apsaugos ir įgyvendinimo trūkumus bei pateikti galimus gynybos būdus. Atlikus šią apžvalgą – pateikti išvadas ir rekomendacijas. Kitas studijos tikslas yra analizuoti socialinės atskirties sąvoką ir pristatyti 2007 m. rugpjūčio – spalio mėn. atlikto kiekybinio ir kokybinio gėjų ir lesbiečių tyrimo rezultatus.

KITA

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kaip nacionalinė lygybės institucija: teisinis reglamentavimas ir veikla (2017)

Tyrimo atlikėjai: Gediminas Andriukaitis, Birutė Sabatauskaitė (Lietuvos žmogaus teisių centras).

Tyrimas atliktas įgyvendinant Europos Komisijos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis finansuojamą projektą „Teisinės bazės tobulinimas ir kompetencijos didinimas veiksmingam lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įgyvendinimui“. Projekto koordinatorius – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Projekto partneris – Lietuvos žmogaus teisių centras.

Patyčių dėl įvairių tapatybės aspektų paplitimas Lietuvos mokyklose (2015)

Tyrimą atliko: UAB „Factus Dominus“

Tyrimo tikslas: įvertinti patyčių dėl įvairių tapatybės aspektų paplitimą Lietuvos mokyklose ir nustatyti pagrindinius tapatybės aspektus, dėl kurių moksleiviai daugiausiai tyčiojasi vieni iš kitų.

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas (2013)

Tyrimą atliko: UAB „Spinter tyrimai“

Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu.

Galimų diskriminacijos apraiškų bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas (2012)

Tyrimą atliko: prof. dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, Giedrė Okunevičiūtė

Tyrimo dalykas: Apklausos dalyviai turėjo nurodyti su kuriomis žmonių grupėmis nenorėtų gyventi kaimynystėje ir dirbti vienoje darbovietėje, taip pat kaip pakito jų požiūris į tas grupes.