lt
en
Naujienos

Darbuotojo ieškojusi „Iki“ parduotuvės vadovė diskriminavo moterį su negalia

Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išvadą, kad UAB „Palink“ diskriminavo darbo ieškojusią moterį su negalia. Teismas atmetė prekybos centrų „Iki“ tinklą valdančios įmonės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti kontrolierės sprendimą.

Kontrolierė dar 2018 metais nusprendė, jog prekybos centro „Iki“ administracija pažeidė Lygių galimybių įstatymą neįdarbindama iš dalies darbingos kandidatės (jos darbingumo lygis buvo 50 proc.).

Atvykusi į darbo pokalbį pareiškėja informavo parduotuvės direktorę, kad jos galimybės dirbti pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą yra ribotos. Vadovė jai pasiūlė dirbti nuo 17 iki 21 val. bei nusiuntė pasitikrinti sveikatos. Gydytojas konstatavo, jog pardavėjos-kasininkės darbą pareiškėja gali dirbti su tam tikrais apribojimais (draudžiamas daugiau nei 10 kg sveriančių krovinių kėlimas, darbai susiję su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandžiai, darbas didesniame nei 5 m. aukštyje).

„Iki“ atstovai teigė, kad pareiškėja nebuvo įdarbinta dėl to, kad pareiginiuose nuostatuose įvardytas darbo funkcijas ji gali atlikti ribotai. Pasak jų, kasininkas-pardavėjas dirba ne tik kasoje, kur atliekamos funkcijos yra susijusios su daugkartiniais liemens palenkimais bei pasukimais, bet ir salėje, kur atliekami krovos darbai.

Pagal šios pozicijos pareiginius nuostatus, kasininkas-pardavėjas aptarnauja klientus, vykdo pardavimus kasos aparatu, priima prekes, dalyvauja inventorizacijos procesuose, užtikrina švarą ir tvarką parduotuvėje, prižiūri taromatus ir jų patalpas, vykdo kitas užduotis. Kaip rizikos veiksnys atliekant šį darbą įvardyti daugkartiniai liemens palenkimai.

A. Skardžiuvienė konstatavo, kad bendrovė vertino tik išvardytus apribojimus, bet ne faktines pareiškėjos galimybes. „Iki“ administracija neorganizavo pokalbio dėl darbo sąlygų, neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėja ketverius metus dirbo panašų darbą kitoje parduotuvėje, neįrodė, kad individualizuotų darbo sąlygų sudarymas būtų neproporcinga našta.

Teismas patvirtino kontrolierės argumentus, kad kasininko-pardavėjo profesinės rizikos veiksniai yra susijęs su krovinių tvarkymu rankomis, tačiau ne su nuolatiniu vaikščiojimu ar nuolatiniu liemens palenkimu. Vadinasi, įmonės paaiškinimai neatitinka pareiškėjos sveikatos knygutėje įrašytų rizikos faktorių, draudžiančių jai dirbti.

„Suprantu bendrovės rūpestį ir nenorą pakenkti pareiškėjos sveikatai, tačiau, tai neturėtų tapti nepagrįstu ribojimu. „Palink“ vadovybei tolimesnėje veikloje linkiu atviriau žvelgti į žmonių su negalia galimybes“, – sako A. Skardžiuvienė.

Analogišką atvejį lygių galimybių kontrolierė nagrinėjo ir dėl UAB „Maxima LT“.

Lygių galimybių įstatymas darbdaviams numato pareigą įdarbinimo procese kandidatams taikyti vienodus atrankos kriterijus nepaisant jų negalios. Tinkamų darbo sąlygų darbuotojui su negalia nesudarymas taip pat laikomas diskriminacija. Išimtis taikoma tuomet, kai tinkamų sąlygų sudarymas dėl objektyvių aplinkybių yra neproporcinga našta darbdaviui.