2018 gruodžio 20 d.
Metų pabaigoje lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kartu su Tarnyba išrinko tris labiausiai įsimintinus 2018 metų momentus. „Šie įvykiai svarbūs tuo, kad iškėlė skirtingus lygių galimybių klausimus į viešumą, į mūsų diskusijas, į politinius debatus. Tai buvo momentai, keičiantys mūsų nuostatas ir keliantys sąmoningumą. Dėl jų mes visi per šiuos metus vienu žingsniu pasistūmėjome į priekį“, – teigia kontrolierė.
Įsimintiniausi 2018 m. įvykiai:
Proveržis žmonių su negalia teisių temoje
Balandžio mėn. Lietuvos negalios organizacijų forumas kartu su dviem pareiškėjais laimėjo bylą teisme dėl žmonių su negalia diskriminacijos rinkimų metu. Teismas nustatė, kad valstybė neužtikrino žmonių su judėjimo negalia teisių visavertiškai dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose. Tai buvo pirma ir todėl istoriškai reikšminga laimėta byla, sprendžianti įsisenėjusią ir Tarnybai žinomą problemą. Tarnyba dar 2016 m. pabaigoje nustatė, kad balsavimo patalpos nebuvo pritaikytos balsuoti žmonėms su negalia, todėl buvo pažeista Neįgaliųjų teisių konvencija.
Teismo sprendimu buvo suformuotas precedentas, kai balsavimo patalpų ir aplinkos nepritaikymas žmonėms su negalia laikytinas rinkimų teisės pažeidimu, su kuriuo susidūrus galima kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Šitai paskatino už rinkimų organizavimą atsakingas įstaigas imtis prevencinių veiksmų ir pradėti spręsti problemą.
Metų pabaigoje buvo ir dar vienas reikšmingas įvykis: Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pataisas, kuriomis prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsteigta nepriklausoma Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Nuo kitų metų vasaros ji įgyvendins Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos stebėseną. Tai padės kontrolierei analizuoti Konvencijos pažeidimus visa apimtimi, o Komisija bus tiesiogiai įgalinta vertinti veiksmus arba neveikimą, jų atitikimą šiam JT dokumentui, teiks nuomonę bei pastabas dėl galiojančių teisės aktų ar jų projektų.
Iniciatyvos smurto prieš moteris prevencijoje
Birželio 7 d., Lietuvoje vykstant Pasauliniam moterų politikos lyderių suvažiavimui, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Šią konvenciją užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė dar 2013 m., tačiau iki šiol dokumento ratifikavimo klausimą užgoždavo nepagrįsti nuogąstavimai dėl tekste apibrėžtos lyties sąvokos. Prezidentės žodžiais, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Viešojoje erdvėje 2018-aisiais apie smurtą prieš moteris buvo kalbama išties nemažai. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sukurtos socialinės kampanijos „Tai irgi smurtas“ ir „Palaikyk“ iškėlė į paviršių skirtingas smurto prieš moteris temas. Pirmoji kampanija akcentavo tai, kad smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis – fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu. Reklaminiai klipai televizijos ir radijo eteryje, plakatai miestų gatvėse ir žinutės socialiniuose tinkluose skatino atpažinti skirtingas smurto formas ir ieškoti pagalbos.
Antroji kampanija pabrėžė nukentėjusių moterų palaikymo svarbą, atkreipiant dėmesį į tai, kad moterys vis dar sulaukia visuomenės pasmerkimo arba kaltinimo dėl patirto smurto, kurie tarsi barjerai sulaiko jas nuo pagalbos ieškojimo. Kampanija kreipėsi į smurtą patiriančias moteris supančius žmones – drauges, motinas, policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, teisėjus, kunigus – raginant ne kaltinti, o palaikyti. Kampanija susilaukė daug dėmesio ir diskusijų, tačiau vertinimai nebuvo vienareikšmiai: kol skirtingos institucijos piktinosi dėl kai kurių personažų atvaizdavimo reklamoje ir ragino ją nutraukti, su smurto aukomis dirbančios nevyriausybinės organizacijos ir krizių centrai palaikė ir kampaniją įvertino teigiamai.
Moterų rinkimų teisės šimtmečio minėjimas
Lapkričio mėn. šalyje skirtingomis inciatyvomis buvo minimas moterų rinkimų teisės šimtmetis. Ta proga Lietuvos paštas išleido specialų pašto ženklą šiai sukakčiai įamžinti. O nevyriausybinės organizacijos ir moterų teisių aktyvistės sukūrė šventines atvirutes su istorine pirmųjų moterų parlamentarių nuotrauka ir viešos akcijos metu per šimtą jų išsiuntinėjo Lietuvos valstybės vadovams, politikams, žurnalistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams. Minėtą nuotrauką, primenančią šį ypatingą įvykį, lapkričio mėn. buvo galima matyti kabančią miestų reklaminiuose stenduose. Šios iniciatyvos autorius – moterų lyderystės organizacija „Go Forward“.
„Nacionalinės emancipacijos dienos“ iniciatyvinė grupė šimtmetį paminėjo viešos akcijos metu priėmusi Vasario 17-osios dienos deklaraciją, kviečiančią užtikrinti faktinę lyčių lygybę skirtingose gyvenimo srityse. Metų pabaigoje Lygių galimybių plėtros centras pristatė 100 Lietuvą kūrusių moterų portretų parodą ir internetinį jų biografijų archyvą. Jame sudėtos pastarąjį šimtmetį gyvenusių ir Lietuvai nusipelniusių, tačiau dažnai pamirštų politikių, mokslininkių, švietėjų, menininkių gyvenimo istorijos. Prie šimtmečio minėjimo prisidėjo ir „Swedbank Lietuvoje“, kartu su partneriais paskelbęs socialinę akciją „Žalia šviesa“. Jos metu Konstitucijos prospekte, Vilniuje, buvo simboliškai uždegta žalia šviesa lygioms galimybėms, šviesoforuose pakeičiant vyrų siluetus moterų siluetais. Akcijos metu svetainėje www.zaliasviesa.lt bankas dalijasi aktualia statistika ir savo patirtimi, įgyvendinant lyčių lygybę įmonėse.