2019 spalio 16 d.
Seimo komitetuose svarstomas naujas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas. Jį priėmus, sustiprėtų diskriminaciją patyrusių asmenų apsauga. Be to, kaip teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vadovas Vytis Muliuolis, priėmus pataisas būtų užpildytos ir esamos teisinės spragos, pavyzdžiui, netinkamas seksualinio priekabiavimo vartotojų teisių srityje reglamentavimas.
Naujame projekte atsiranda siejamosios diskriminacijos sąvoka. Ką ji reiškia ir kaip tai pagerins asmenų teisių apsaugą?
Tokia apsauga galioja jau dabar, tik ne visi apie ją žino. Būtent todėl šią sąvoką įtraukėme į įstatymo projektą.
Paprastai tariant, apsauga nuo diskriminacijos galioja ne tik tam tikrą tapatybės savybę turinčiam asmeniui, bet ir gyventojui, kuris yra su juo susijęs. Pavyzdžiui, tėvams, auginantiems vaikus su negalia. Tokia įstatyminė nuostata užtikrina, kad šie tėvai nepatirtų savo teisių suvaržymo įsidarbinant, nebūtų bloginamos jų darbo sąlygos, saugo, kad jie nebūtų neteisėtai atleisti..
Projektas numato, kad seksualinis priekabiavimas bus draudžiamas ir vartotojų teisių srityje. Kaip tai atrodys praktikoje?
Kartą daviau interviu Žinių radijui. Laidos metu skambino kelios merginos, kurios susidūrė su priekabiavimu įsigyjant prekes arba paslaugas. Į Tarnybą taip pat dažnai kreipiasi asmenys, patiriantys nemalonų elgesį paslaugų teikimo sektoriuje, tad toks pakeitimas buvo padarytas atsižvelgus į gyventojų poreikius. Manome, jog atsiradusi pareiga užtikrinti, kad klientai nepatirtų seksualinio priekabiavimo, bus paveiki ir atgrasys paslaugų bei prekių teikėjus nuo netinkamų veiksmų.
Jei įstatymo pataisos bus priimtos, šalyje bus draudžiama ir diskriminacija dėl šeiminės padėties. Kodėl šis draudimas aktualus?
Dažniausiai į mus dėl diskriminacijos šiuo pagrindu kreipiasi gyventojai, susidūrę su apribojimais gaunant paslaugas. Kaip pavyzdį galėčiau įvardyti skirtingas kainas, kai pigesnis vadinamasis „šeimos bilietas“ yra prieinamas tik šeimoms, auginančioms vieną vaiką. Jei šeimoje yra du arba trys vaikai, tokia lengvata nebegalioja, ir žmonėms tenka mokėti daugiau. Taip pat būna atvejų, kai ir darbdavių požiūris į darbuotojus arba kandidatus su vaikais yra nepalankus, tad įstatymo pakeitimas suteiks papildomą apsaugą.
Nuolaidų taikymas kuriai nors socialinei grupei iš esmės laikytinas diskriminacija (išskyrus tam tikras išimtis). Kaip pasikeis situacija, jei pataisos bus įtvirtintos?
Pagal galiojantį Lygių galimybių įstatymą, privilegijų teikimas laikytinas diskriminacija. Minėta pataisa inicijuojama todėl, kad dabar verslininkai, norėdami taikyti akcijas labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės, negali to daryti. Žinoma, svarbu pabrėžti, kad pakeitimas nebus besąlygiškas leidimas taikyti bet kokias nuolaidas. Privalu, kad jas lemtų aiškus tikslas, kurio siekiama proporcingomis priemonėmis.
Projekte siūloma išbraukti nuostatą, kad įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Pasigirdo nuogąstavimų, jog lygių galimybių kontrolierius tuomet turės teisę kištis į žmonių asmeninius santykius, tirti skundus dėl to, kas kam šeimoje turėtų gaminti maistą ir panašiai. Ką iš tiesų reiškia tokia pataisa?
Labai keista skaityti, kai žmonės taip rašo. Atrodo, tarsi jie niekada nebūtų atsivertę Lygių galimybių įstatymo. Diskriminacija draudžiama labai aiškiai apibrėžtose srityse ir tarp jų nėra nei šeimos, nei privataus gyvenimo.
Ši pataisa atsirado dėl to, kad dar 2017 metais buvo praplėsta lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija ir jam numatytos papildomus funkcijos, t. y., vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą. Su visuomenėje įsigalėjusiais stereotipais būtina kovoti šviečiant visuomenę, kalbant apie įvairias problemas, įskaitant ir tas, kurios kyla šeimoje. Bet tai nereiškia, kad kontrolierius kišis į asmeninius reikalus ir aiškins, kaip kas turėtų būti.
Religinės bendruomenės ir bendrijos Lietuvoje turi ypatingą apsaugą. Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma įteisinti nuostatą, kad jos nebegalės diskriminuoti klientų teikdamos gaminius, prekes ir paslaugas. Kodėl tai svarbu?
Tai svarbu, nes Lietuva jau prieš keletą metų yra sulaukusi kritikos dėl pernelyg plačiai taikomų išlygų religinėms bendruomenėms. Buvo siūloma tas išimtis riboti, kadangi nėra jų pagrindimo. Tikrai nemanome, kad religinės organizacijos įkurta paslaugų teikimo įstaiga arba parduotuvė galėtų turėti kokias nors privilegijas. Civiliniame kodekse taip pat yra tokia pati nuostata, vadinama „viešu pasiūlymu“ – jei viešai pasiūloma ką nors įsigyti, vadinasi, apribojimai tai įsigyti negalimi. Projektu nebūtų įvedama nieko nauja, tiesiog suvienodinamos sąlygos.
Tiesa, nereikėtų painioti apeigų, tokių kaip krikštas ar santuokos sudarymas, su paslaugomis. Mes kalbame tik apie dažniausiai už pinigus parduodamas prekes ir paslaugas. Net teoriškai nesugalvojame, kodėl jos neturėtų būti teikiamos visiems vienodomis sąlygomis.
Priėmus pataisas, lygių galimybių kontrolierius galės kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti. Kokią įtaką tai turės nukentėjusiems nuo diskriminacijos ir pažeidėjams?
Tai ypač reikšminga, kadangi kontrolierius galės kreiptis į teismą net ir negavęs skundo. Jam užteks surinkti pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Jis taip pat galės kreiptis į teismą dėl kokio nors teisės akto neatitikimo Lygių galimybių įstatymui.
Šiuo metu kreipimasis į teismą yra pakankamai komplikuotas. Kreiptis į teismą kontrolierius gali tik atlikęs tyrimą, ieškinys teismui yra vienas iš galimų kontrolieriaus sprendimų. Priėmus pataisas, jis turėtų pasirinkimo laisvę.
Projekte papildomas lygių galimybių kontrolieriaus galimų sprendimų sąrašas. Kokias naujas sankcijas jis gali skirti? Kodėl jos bus naudingos?
Dažnai pastebime, kad lygių galimybių pažeidimai padaromi ne tyčia siekiant kažką diskriminuoti, bet iš nežinojimo arba netinkamo teisės aktų taikymo. Manome, kad darbdavių ir darbuotojų švietimas yra svarbus norint išvengti tokių pažeidimų, todėl projekte numatyti du papildomi kontrolieriaus sprendimai. Pirma, rekomendacija organizacijoje priimti vidinį dokumentą, užtikrinantį lygias darbuotojų galimybes. Antra, siūlymas organizuoti vidinius mokymus nediskriminavimo tema. Jei darbdaviai ir darbuotojai žinos savo teises ir pareigas, tikėtina, jog dalies pažeidimų pavyks išvengti.
Spalio 18 d. V. Muliuolis dalyvaus Lietuvos žmogaus teisių centro organizuojamoje spaudos konferencijoje. Joje jis pristatys naują Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą.