lt
en
Naujienos

„Swedbank“ vadovė D. Grigienė: verslas turi tapti jėga, skatinančia pozityvius pokyčius

Kovo 28 d. Valdovų rūmuose bus išdalyti šeštieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Ryškėjanti šių metų renginio tema – lygios galimybės darbo rinkoje. Ji pastebima ne tik nominantų darbuose, bet ir įmonių, panorusių prisidėti prie ceremonijos, politikoje. Pasak pagrindinio renginio globėjo banko „Swedbank“ vadovės Dovilės Grigienės, tai rodo, jog šalies verslas „užaugo“ ir įgijo drąsos.

Apdovanojimus šiemet pirmą kartą remia verslas. Ir remia ne simboliškai – tiek „Swedbank“, tiek kitų įmonių indėlis šiemet tikrai itin reikšmingas. Ar galima sakyti, kad verslas Lietuvoje tampa socialiai atsakingesnis? Kodėl?

Sakyčiau, kad verslas Lietuvoje jau gerą dešimtmetį žino, kas yra socialinė atsakomybė, ir vykdo įvairias prasmingas veiklas. Tačiau lygybė ir įvairovė į įmonių socialinės atsakomybės radarą pateko palyginti neseniai. Aš asmeniškai tuo labai džiaugiuosi, nes tai parodo, kad esame atviri, nebijome temų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nepatogios ir nesaugios. Tam reikia brandos, tvirto vertybinio pagrindo ir drąsos. Manau, kad Lietuvoje vis daugėja įmonių, kurios jau „užaugo“ ir įgijo šias savybes.

Kaip vertinate Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų nominantų sąrašą?

Tai tikrai įkvepiantys žmonės ir iniciatyvos. Skaitant pristatymus neapleido jausmas, kad kiekviena istorija verta ne tik apdovanojimo, bet ir filmo. Taip pat man labai džiugu matyti, kad tarp nominantų yra ir verslo iniciatyvų. Tikiu, kad kiekvienais metais jų bus vis daugiau. Verslas gali ir turi tapti ta jėga, kuri paskatins pozityvius pokyčius ir padės kurti atvirą, įtraukią ir pažangiai mąstančią visuomenę.

Tarp nominantų – daug pilietinių ir socialinių projektų bei iniciatyvų. Koks turėtų būti verslo ir pilietinės visuomenės santykis?

Manau, ateityje matysime vis daugiau socialinių iniciatyvų, kurias kartu įgyvendins verslas ir nevyriausybinis sektorius. Tai labai gera praktika, nes ji padeda apjungti skirtingų sektorių kompetencijas ir požiūrius. Verslas ir nevyriausybinis sektorius kartais dalykus mato kiek skirtingai, bet iš šių skirtumų ir atsiranda sinergija. Užsienyje tokių iniciatyvų jau yra nemažai ir dauguma jų susijusios su Tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimu bei Darbotvarke 2030.  Tikiu, kad tokia partnerystės tendencija ateina ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, mes įgyvendindami lygių galimybių iniciatyvą „Žalia šviesa“ taip pat dirbome su socialiniais partneriais ir tai buvo puikus sprendimas. Kartu tikrai galime padaryti daugiau, nei atskirai. Taip pat labai norėtųsi matyti daugiau iniciatyvos ir iš valstybinio sektoriaus.

Kodėl „Swedbank“ aktuali lygių galimybių bei įvairovės tema?

Atsakingai veikianti įmonė, kuri turi ilgalaikę ir tvarią strategiją, bus suinteresuota visuomenės gerove ir augimu – manau, tai rinkoje jau tampa norma. „Swedbank“ vizija yra sudaryti galimybę gyventojams, įmonėms ir visuomenei augti. Tikime, kad augimas yra įmanomas tik gyvenant atviroje, pažangioje ir įtraukioje visuomenėje. Tik tuomet galime maksimaliai išnaudoti visą savo intelektualinį ir ekonominį potencialą.  Be to, laiminga gali būti tik ta visuomenė, kurioje kiekvienas jaučiasi laukiamas ir vertinamas.

Kaip lygių galimybių užtikrinimas darbovietėje gerina organizacijos rezultatus?

Daugybė tyrimų rodo, kad įvairovės užtikrinimas įmonėse tiesiogiai susijęs su didesniu pelningumu ir efektyvumu. Įvairovė komandose skatina kūrybiškumą, atvirumą naujovėms greitesnę reakciją pokyčių akivaizdoje. Skirtingos patirtys ir gebėjimai padeda geriau suprasti skirtingas klientų grupes, pamatyti įvairias perspektyvas, priimti kokybiškesnius sprendimus.

Jūsų vadovaujama bendrovė Lietuvoje yra žinoma dėl to, kad lyčių lygybė yra oficiali organizacijos vertybė, esate pasiekę balansą vadovaujamose pozicijose, dirbate mažindami moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį. Nuo ko reikėtų pradėti organizacijai, norinčiai į savo veiklą integruoti lygių galimybių principus?

Pirmiausiai reikėtų pasitvirtinti lygių galimybių politiką. Labai svarbu, kad ji neliktų tik deklaratyviu dokumentu, kuris tikrovėje nieko nereiškia. Jeigu nesukursite atviros ir įtraukios organizacinės kultūros, nepadės jokios politikos ir reglamentai. Kitas svarbus žingsnis – sukurti praktiką, kad į tą pačią poziciją visada turėtumėt abiejų lyčių kandidatų. Taip pat esminis dalykas yra vadovų ir darbuotojų edukacija, nuostatų keitimas ir stereotipų laužymas. Jeigu neturite savo metodikos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra paruošusi labai gerų el. mokymų, kuriais gali pasinaudoti visos įmonės. O jeigu norite pasisemti įkvėpimo ir gerosios praktikos iš kitų įmonių, prisijunkite prie Lietuvos Įvairovės chartijos.

 

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų statulėlės bus įteiktos aštuoniose kategorijose, t.y. lyčių lygybės, įveiktos kliūties, Vaivorykštės (LGBT* lygiateisiškumo), atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse. Už jums labiausiai patikusią iniciatyvą savo balsą galite atiduoti ČIA. Anketa veiks iki kovo 25 d.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, „Rimi Lietuva“, „Telia Lietuva“.

Šis tekstas yra apdovanojimų organizatorių bei partnerių turinys, tad draudžiamą jį platinti be Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sutikimo.

Agneta Skardžiuvienė

Lygių galimybių kontrolierė

Kontrolierės darbotvarkė        CV

Klauskite

E-skundas

Sprendimų vykdymo stebėsena

D.U.K.

Lyčių lygybės liniuotė