lt
en
Naujienos

Vilniaus meras pažeidė žmonių su negalia teisę tapti regioninių parkų vadovais

Organizuodamas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktoriaus konkursą, sostinės meras netiesiogiai diskriminavo žmones su negalia. Tokį sprendimą, išnagrinėjęs lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės prašymą, spalio pradžioje priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Įsigalėjus šiam sprendimui, reikalavimas kandidatuojančiajam į direktoriaus pareigas mokėti važiuoti dviračiu nebegalios.

2017 metais A. Skardžiuvienė gavo skundą, kuriame teigta, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovo konkurse bei pareigybiniuose nuostatose nurodytas reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu diskriminuoja asmenis su negalia. Pareiškėjas tvirtino, jog, nors ir atitiko kitus kriterijus, dėl šio punkto neteikė savo kandidatūros.

Pareigybės aprašyme sakoma, kad direktorius vadovauja įstaigai organizuodamas aplinkosauginę ir kitą regioninių parkų veiklą. Lygių galimybių kontrolierė atkreipė dėmesį, kad specialusis reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu negali būti siejamas su tiesioginiu pareiginių funkcijų vykdymu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai aiškino, jog vykdant konkursą kandidatų nebuvo prašoma realiai įrodyti, kad jie gali važiuoti dviračiu.

A. Skardžiuvienė pripažino, kad tokia nuostata, iš pirmo žvilgsnio atrodanti neutrali, iš tiesų yra netiesioginės diskriminacijos apraiška. Ji rekomendavo pakeisti šį reikalavimą taip, kad ateityje nebūtų apribotos potencialių kandidatų galimybės įsidarbinti.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius nesutiko su kontrolierės sprendimu. Savivaldybės atstovai aiškino, kad regioninių parkų direktorius prižiūri didelę bei skirtingo reljefo teritoriją, organizuoja ir mokslinę, pažintinę-rekreacinę, edukacinę veiklą, tad reikalavimas gebėti važiuoti dviračiu yra pagrįstas. Tačiau sostinės savivaldos atstovai nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių, jog reikalavimas važiuoti dviračiu yra būtinas. Diskriminacijos faktą meras neigė pabrėždamas, kad pareiškėjas neišreiškė realaus noro dalyvauti skelbtame konkurse. Remdamasis šiais kriterijais meras atsisakė vykdyti kontrolierės sprendimą.

2017 metais A. Skardžiuvienė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įvertinti, ar mero potvarkis, reglamentuojantis direktoriaus pareigybinius nuostatus, yra teisėtas. Teismas šį prašymą atmetė įžvelgęs procedūrinius neatitikimus, tačiau po dviejų metų aukštesnės instancijos teismas jį įpareigojo bylą nagrinėti iš naujo

Tarnybos Teisės skyriaus vadovas Vytis Muliuolis džiaugiasi teismo sprendimu. „Bet kokie reikalavimai, kuriais apribojamos žmonių galimybes įsidarbinti, turi būti pagrįsti ir proporcingi. Šiuo konkrečiu atveju nuo diskriminacijos nukentėjo ne tik pareiškėjas. Perteklinis reikalavimas galėjo atbaidyti ir kitus kandidatus, be to, tokios nuostatos nepanaikinus, žmonių su negalia teisės būtų ir toliau pažeidžiamos“, – pabrėžė jis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.