2021 vasario 10 d.
Koronaviruso pandemijos sukelti karantino ribojimai pakeitė ne tik įprastą gyvenimo būdą, bet ir darbo sąlygas. Nors nuotolinis darbas nėra naujiena, jo mastai dar niekada nebuvo tokie dideli kaip pandemijos metu. Tyrimai atskleidžia, kad ši patirtis transformavo daugelį darboviečių, padidino darbuotojų lankstumo poreikius ir atvėrė galimybes iš esmės pakeisti įprastą darbo kultūrą.
Nuotolinis darbas – kaip buvo iki pandemijos?
Eurostat duomenimis, 2019 m. prieš pandemiją iš namų kartais arba dažnai dirbo 14,7 proc. dirbančiųjų. Lietuvoje šis procentas buvo vienas mažiausių – vos 4,7 proc. Iki pandemijos ši darbo forma labiausiai naudota sektoriuose, kur darbas kompiuteriu yra intensyviausias: tai informacinių ir komunikacijos technologijų sektorius bei žiniomis grįstų verslo paslaugų sektorius (konsultavimas, teisinės paslaugos, tyrimų ir analizės paslaugos). Todėl labiausiai toks darbas buvo pažįstamas aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir paplitęs valstybėse, turinčiose didžiausią tokių darbuotojų rinką (pavyzdžiui, Švedijoje 2019 m. dažnai arba kartais iš namų dirbo 37 proc. visų dirbančiųjų).
Šią įprastą situaciją pandemija pakeitė iš esmės. Naujausia Eurofound atlikta ES gyventojų apklausa atskleidžia, kad bent dalį savo darbo laiko iš namų per pandemiją dirbo beveik pusė (44,6 proc.) apklaustųjų (Lietuvoje – 46,5 proc.). Labiausiai ES valstybėse darbas iš namų pandemijos metu paplito paslaugų sektoriuje – švietimo, finansų, viešojo administravimo, kitų paslaugų srityse. Nuotolinis darbas, iki karantino ribojimų prieinamas tik kai kurių sektorių darbuotojams ir dažnai pristatomas kaip darbdavio siūlomas privalumas, staiga tapo būtinybe ir teise daugybei skirtingų profesijų, skirtingo išsilavinimo darbuotojų.
Produktyvumo dilema
Ar darbas iš namų suderinamas su produktyviu ir efektyviu darbu? Atsakymo į šį klausimą pastaruoju metu ieškota daugybėje įvairiausių tyrimų.
JAV, Kanadoje ir kitose pasaulio valstybėse veikiančių įmonių apklausą atlikusi viena didžiausių pasaulyje investavimo agentūrų Mercer atskleidė, kad 63 proc. apklaustų įmonių tvirtino, jog darbuotojų produktyvumas pandemijos metu išliko toks pats kaip ir prieš pandemiją. 23 proc. tikino, kad jis išaugo, o 12 proc. įžvelgė darbuotojų produktyvumo sumažėjimą.
Vienas žinomiausių profesinių paslaugų bendrovių tinklas PwC 2020 metų pabaigoje taip pat atliko apklausą, kurioje dalyvavo biurų darbuotojai ir jų darbdaviai. Didžioji dauguma darbuotojų (71 proc.) ir darbdavių (83 proc.) perėjimą prie nuotolinio darbo pandemijos metu vertino kaip sėkmingą. 34 proc. darbuotojų manė, kad jų produktyvumas dirbant iš namų išaugo, lyginant su darbu biure. Padidėjusį darbuotojų produktyvumą pastebėjo net 52 proc. darbdavių. Įdomu tai, kad panaši apklausa buvo atlikta ir po pirmosios koronaviruso bangos – lyginant pirmą ir antrąją apklausas, pastebėta, kad produktyvumo vertinimas pagerėjo tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbdavių.
Aptartoje Eurofound apklausoje net 56,8 proc. ES gyventojų teigė, kad yra visiškai patenkinti patirtimi dirbant iš namų pandemijos metu (Lietuvoje – 57,4 proc.). 65 proc. tikino, kad yra patenkinti savo darbo kokybe (Lietuvoje – 56,6 proc.). Nepaisant šių pozityvių apklausų rezultatų, kiti tyrimai primena, kad individualių įmonių ir darbuotojų patirtys gali būti labai skirtingos.
Informacinių technologijų srityje veikianti Microsoft bendrovė, atlikusi savo darbuotojų tyrimą, atrado nemažai nuotolinio darbo sukeltų iššūkių. Paaiškėjo, kad dirbant iš namų, darbo laikas pailgėjo vidutiniškai 4 valandomis per savaitę. Savo darbą Microsoft darbuotojai pradėdavo anksčiau ir užbaigdavo vėliau, siekdami kompensuoti papildomoms pertraukoms darbo metu skirtą laiką (pvz., pavedžioti šunį, pasivaikščioti lauke). Pietų metu darbuotojai dažniau skyrė laiko darbui, o ne pertraukai nuo darbo. Atsirado „naktinė pamaina“ – norėdami prisivyti atidėtus darbus, darbuotojai pradėjo dažniau dirbti po darbo valandų iki pat vidurnakčio. Tie, kurie anksčiau griežtai atskirdavo laiką darbui ir laiką asmeniniam gyvenimui, pradėjo dirbti ir savo poilsio metu, savaitgaliais.
Prie panašių išvadų priėjo ir bankas Swedbank, atlikęs gyventojų apklausą Baltijos šalyse. Maždaug 40 proc. respondentų teigė, kad jų produktyvumas nesikeitė, tačiau trečdalis tikino, kad situacija pablogėjo. Manančių, kad produktyvumas dirbant iš namų sumažėjo, daugiausiai buvo Lietuvoje (38 proc.).
Pagrindinės respondentų įvardintos to priežastys – bendradarbiavimo su kolegomis stoka (52 proc.), namų ruoša (44 proc.), reikalingos technologinės įrangos trūkumas (37 proc.), motyvacijos trūkumas (35 proc.) bei vaikų priežiūra ir namų mokymas (34 proc.). Tyrimas atskleidė, kad mažėjusį produktyvumą buvo stengiamasi kompensuoti ilgesnėmis darbo valandomis – beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad pandemijos metu jų darbo diena pailgėjo. Atitinkamai net 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas pablogėjo, 35 proc. – kad nesikeitė ir tik 20 proc. – kad pagerėjo.
Swedbank teigimu, dažniausiai produktyvumo kritimą nurodė šeimos, auginančios mažus vaikus, taip pat moterys ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Į nuotolinio darbo poveikio netolygumus dėmesį atkreipia ir kitų tyrimų autoriai: pavyzdžiui, McKinsey tyrimo metu pastebėta, kad tėčiai gerokai pozityviau vertina nuotolinio darbo patirtį nei mamos, kurioms dažniausiai tenka vaikų priežiūros ir namų ruošos atsakomybės.
McKinsey tyrime taip pat pabrėžiama tai, kas išryškėja vertinant visus šiuos nevienareikšmius rezultatus pateikiančius tyrimus: pandemija paveikė beveik visų darbuotojų kasdienį darbą, tačiau žmonių, organizacijų ir valstybių patirtys yra labai įvairios ir individualios.
Nuotolinis darbas: kokias pamokas išmoksime?
Daugybėje tyrimų sutariama dėl vieno – darbovietės jau niekad nebus tokios pačios, kokios buvo iki pandemijos. Beveik visais atvejais pastebimi darbuotojų lūkesčiai po pandemijos dirbti nuotoliniu būdu bent dalį savo darbo laiko. Tyrimuose kalbama apie „hibridinės darbovietės“ perspektyvą, kai darbuotojai galėtų nuolat rotuotis ir pasikeisdami dirbti tiek bendrose biuro erdvėse, tiek iš namų. Tam prireiks pokyčių, susijusių su kitokiu darbo organizavimu, darbovietės erdvių išplanavimu, darbuotojų įsitraukimu ir nauja darbo kultūra.
Mokslininkai teigia, kad dabar yra metas, kai gali atsirasti nauja darbo kultūra: vadovai turi galimybę pasirinkti darbo kokybę vietoj darbo kiekybės; įvertinti kūrybiškas idėjas, gimstančias po pasivaikščiojimo vidurdienį ar meditacijos sesijos, užuot reikalavę nuolatos būti biure; teikti pirmenybę ne greitesniam, o geresniam atsakymui, ne ilgesnei, o produktyvesnei darbo dienai.
Minėta Microsoft bendrovė jau sureagavo į pasikeitusias aplinkybes ir darbo lankstumą priėmė kaip realybę, kurią nusprendė puoselėti. Microsoft įsipareigojo užtikrinti darbo lankstumą trimis aspektais: darbo erdvės (biuras, namai, mobili vieta), darbo laiko (darbo pradžia ir pabaiga, etato dalis) ir darbo lokacijos (miestas, valstybė).
Nuotolinio darbo sąlygų tyrimai patvirtina, kad darbo iš namų privalumai – tai lanksčios darbo valandos, sutaupytas laikas ir sumažėjusios asmeninės išlaidos (maistui, transportui, aprangai), buvimas arti šeimos, aplinkos tausojimas. Swedbank tyrimas atskleidė, kad beveik trečdalis apklaustųjų teigė, jog dirbant iš namų jų kūrybiškumas augo. Kituose tyrimuose pastebėta, kad nuotolinis darbas kolegoms padėjo pajusti didesnę empatiją vienas kitam, o virtualių komandinių susitikimų metu žmonės pradėjo jaustis labiau įtraukti ir vertinami nei gyvuose susitikimuose.
Panašu, kad nuotolinis darbas, keliantis iššūkius, bet kartu suteikiantis vertingą ir reikalingą lankstumą, nebus pamirštas ir po pademijos. Šis sudėtingas laikotarpis, pavertęs darbą iš namų būtinybe, jau dabar vertinamas kaip rimta treniruotė prieš ilgalaikius darbo lankstumo pokyčius darbovietėse.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą.