lt
en
Pranešimai žiniasklaidai

Mažėjantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis neatskleidžia pandemijos pasekmių

Lietuvoje moterys vidutiniškai gauna vis dar mažesnį darbo užmokestį negu vyrai: šis atotrūkis praėjusiais metais siekė 12,1 proc., tačiau, lyginant su 2019 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagerėjęs rodiklis neatskleidžia to, kokioje ekonominėje padėtyje moterys atsidūrė koronaviruso pandemijos metu.

Šis atotrūkis nusako skirtumą tarp moterų ir vyrų vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio, tačiau neįvertina gyventojų užimtumo lygio. Pandemijos ir karantino metu užimtumo rodikliai padeda adekvačiau įvertinti moterų ir vyrų patiriamus sunkumus darbo rinkoje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas teigia, kad jei pažvelgtume tik į moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, galėtume pagalvoti, jog nebuvo nei karantino, nei pandemijos, nes rodiklis pernelyg nesiskyrė nuo ankstesnių metų.

„Tiesa, kad karantinas nesustabdė darbo užmokesčio ir darbo pajamų didėjimo, o moterims darbo pajamos augo net sparčiau nei vyrams dėl viešojo sektoriaus atlyginimų augimo. Tačiau moterys, kaip skelbia Sodra, susidūrė su didesniais užimtumo sunkumais – per metus nuo karantino pradžios daugiau moterų nei vyrų neteko darbo, o vėliau daugiau vyrų nei moterų darbą susirado. Matėme, kad ir ilgalaikio nedarbo rodikliai tapo nepalankesni moterims. Todėl darbo užmokesčio atotrūkio sumažėjimas, skatinamas didėjančiais atlyginimais viešajame sektoriuje, kur moterų dirba daugiau, neatskleidžia tikrosios jų ekonominės padėties“, – tvirtina D. Paulauskas.

Lietuvos statistikos departamento pateiktoje statistikoje matyti, kad darbo užmokesčio atotrūkis tarp lyčių mažėja vis lėčiau – 2018 m. atotrūkis mažėjo 1,1 procentinį punktą, 2019 m. – 0,8 p.p., 2020 m. – 0,3 p.p. Ryškiausi darbo užmokesčio skirtumai tarp moterų ir vyrų kaip ir kasmet pastebimi įmonėse, užsiimančiose finansine ir draudimo veikla (33,8 proc.). Moterys vidutiniškai uždirbo daugiau nei vyrai tik dviejose iš aštuoniolikos ekonominės veiklos sričių – t. y. transporto ir saugojimo (-3,5 proc.) bei statybos srityje (-1,8 proc.). Viešajame sektoriuje atotrūkis sumažėjo nuo 14 iki 11 proc., o privačiajame – išaugo nuo 14,4 iki 15,7 proc.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus lemia daugybė veiksnių – tiek moterų dažniau daromos ilgesnės karjeros pertraukos dėl vaikų priežiūros, tiek lyčių pasiskirstymas į skirtingas profesijas ir ekonominius sektorius, tiek skirtinga moterų ir vyrų derėjimosi dėl atlygio galia ar diskriminacijos dėl lyties atvejai ir pan. Todėl svarbu, kad šią problemą spręstų ir valstybės institucijos, ir privačių įstaigų darbdaviai.

„Aktyviau apie skirtingus moterų ir vyrų atlyginimus pradėta diskutuoti, kai Sodra viešai paskelbė įmonėse mokamų atlyginimų dydžius pagal lytį. Užsienio šalių patirtis rodo, kad darbo užmokesčio skaidrumo priemonės yra vienas iš būdų paskatinti darbdavių sąmoningumą ir pagerinti darbuotojų ar darbo ieškančiųjų derybines pozicijas“, – teigia kontrolierė.

Tačiau, B. Sabatauskaitės teigimu, pasirodžiusios informacijos apie įmonių atlyginimus nereikėtų vertinti skubotai. Jei iš paviešintos informacijos matyti, kad įmonėje moterys ir vyrai uždirba skirtingai, tai savaime nereiškia, kad egzistuoja diskriminacija, nes viešai pateikiami tik vidutiniai atlyginimai, neatsižvelgiant į darbuotojų pareigas, darbo pobūdį. Kontrolierė teigia, kad toks viešumas turėtų paskatinti pačius darbdavius išsiaiškinti jų organizacijoje egzistuojančio atlyginimų atotrūkio priežastis, o prireikus – padėtį taisyti.

 

Daugiau informacijos:

Donatas Paulauskas
Vyresnysis patarėjas
Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupė
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Tel. 8 706 63928
El. p. donatas.paulauskas@lygybe.lt