lt
en
Pranešimai žiniasklaidai

Protezai prieinami ne visiems: jų kompensavimo tvarka apriboja vyresniųjų galimybes

Šlaunies ir blauzdos protezų kompensavimo tvarka sudaro sąlygas diskriminuoti pensinio amžiaus asmenis su negalia. Tokį sprendimą priėmė lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė išnagrinėjusi gyventojo, kuriam reikalingas vieno iš tokių protezų keitimas, skundą.  

Šių metų pavasarį į kontrolierę kreipėsi pensinio amžiaus gyventojas, kuriam reikalingas šlaunies (virš kelio) protezas su hidrauliniu kelio sąnariu. Tokio tipo protezą pareiškėjas naudoja du dešimtmečius, paskutiniajam susidėvėjus, reikalingas naujas.

Protezų kompensavimo sąlygas numato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas. Pagal šį dokumentą, šlaunies (aukščiau kelio) protezai su hidrauliniu kelio sąnariu ir (ar) blauzdos (žemiau kelio) protezai su vakuuminio tvirtinimo sistema skiriami, kai pacientas atitinka ir vieną iš šių nemedicininių kriterijų:

  • apdraustojo užimtumo veikla (iki birželio 1 d. buvo naudojamas terminas „darbinė ar profesinė veikla“) turi būti susijusi su aktyviu judėjimu (ne mažiau 12 mėnesių per paskutiniuosius trejus metus);
  • asmuo nuo 16 iki 24 metų turi mokytis mokykloje, kurios pagrindinė veikla yra profesinis mokymas, arba aukštojoje mokykloje.

Valstybinės ligonių kasos atstovai paaiškino, kad užimtu laikomas toks asmuo, kuris: a) dirba pagal darbo sutartį arba kitu darbo santykiams prilyginamu pagrindu; b) dirba savarankiškai; c) užsiima neatlygintina užimtumo veikla. Amžiaus riba, anot jų, besimokantiems nustatyta remiantis Profesinio mokymo įstatyme bei Išmokų vaikams įstatyme numatytomis ribomis.

B. Sabatauskaitė pabrėžia, kad sąlyga būti užimtam iš pirmo žvilgsnio atrodo neutrali, tačiau, ją aiškinant kaip darbinę veiklą arba savanorystę, netiesiogiai diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės.

Netiesiogine diskriminacija laikomos formaliai vienodos sąlygos, kurių taikymas pažeidžia atskirų socialinių grupių lygiateisiškumą. Šiuo atveju, senatvės pensija, žyminti asmens pasitraukimą iš darbo rinkos, yra susieta su gyventojų amžiumi. Pagal oficialią statistiką, 2020 metais vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius Lietuvoje buvo 64,7 metai. Todėl, darytina išvada, kad pensininkai retai užsiima darbine veikla. Kaip teigiama bendruomeninės ir savanoriškos veiklos tyrime, šalyje 72 proc. vyresnių nei 65 metai asmenų nedalyvauja ir neketina dalyvauti savanoriškoje veikloje. Taigi, akivaizdu, kad absoliuti dauguma Lietuvos pensininkų neužsiima ir neatlygintina veikla. Todėl tikėtina, jog pensinio amžiaus asmenims, kuriems reikalingi aptariami šlaunies ar blauzdos protezai, nebus užtikrinta galimybė gauti jų kompensaciją.

Lygių galimybių kontrolierė taip pat nustatė, kad 16–24 metų amžiaus kriterijumi tiesiogiai diskriminuojami vyresni nei 24 metų amžiaus žmonės su negalia, besimokantys pagal profesinio ugdymo ar aukštojo mokslo programas. Aukštosiose ar profesinėse mokyklose gali mokytis ir vyresni asmenys, nebūtinai sukaupę reikalaujamą užimtumo stažą. Akivaizdu, kad, jiems prireikus protezo kompensacijos, jie negalėtų jos gauti – šie žmonės neatitiktų nė vieno iš išvardytų kriterijų. 

B. Sabatauskaitės teigimu, protezų kompensavimo tvarka turėtų būti kiek įmanoma lankstesnė ir pritaikyta prie skirtingų gyvenimo situacijų. „Aptariamų protezų gali prireikti bet kada, pavyzdžiui, jau sulaukus pensinio amžiaus ir senokai nevykdant jokios darbinės ar savanoriškos veiklos. Dauguma šių žmonių, iki tol gyvenusių aktyvų ir visavertišką gyvenimą, negalės gauti kompensacijos tik todėl, kad yra per „seni“ remiantis tvarka ir nėra pakankamai įsitraukę į visuomeninį gyvenimą taip, kaip reikalaujama apraše“, – sako lygių galimybių kontrolierė.

B. Sabatauskaitė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją rekomenduodama pakeisti diskriminacinius protezų kompensavimo tvarkos kriterijus.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos privalo užtikrinti, kad teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės nepaisant amžiaus, negalios ir kitų asmens tapatybės požymių. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija skelbia, kad ES pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai, dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.

 

Daugiau informacijos:
Izabelė ŠVARAITĖ
Atstovė ryšiams su visuomene
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius
Tel. 8 706 63924
El.p. izabele.svaraite@lygybe.lt