lt
en
Naujienos

Lygių galimybių kontrolierė pasisakė dėl įvaikinti ar globoti nepageidaujamų romų tautybės vaikų

Lygių galimybių kontrolierė sulaukė skundo, kuriame teigiama, kad romų tautybės vaikai įvaikinimo ir globos procese patiria diskriminaciją. Pareiškėjo teigimu, šie vaikai diskriminuojami dėl savo tautybės, kai būsimiems globėjams ar įtėviams leidžiama pateikti pageidavimus ne tik dėl vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės, bet ir pažymėti, kai nepageidaujamas romų tautybės vaikas. Kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teisės aktuose, reglamentuojančiuose globos ar įvaikinimo tvarką, Lygių galimybių įstatymo pažeidimo nenustatė, tačiau pabrėžė, kad minėti teisės aktai gali būti taikomi netinkamai.

Įvaikinimo proceso metu būsimi įtėviai arba globėjai turi išklausyti specialią programą „GIMK“, skirtą globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymui. Remiantis ja, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys įvertina, kiek būsimi globėjai ar įtėviai yra pasirengę įvaikinti ar globoti vaiką, taip pat įvertina lūkesčius globotinio ar įvaikio atžvilgiu, įskaitant vaiko lytį, amžių, sveikatos būklę ir „kitas svarbias aplinkybes“. Visa tai užfiksuojama Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo išvadoje.

Kontrolierė savo sprendime atkreipė dėmesį, kad teisės aktai, reguliuojantys globos ar įvaikinimo organizavimą, nenumato pareigos minėtoje išvadoje nurodyti norimo globoti ar įvaikinti vaiko tautybės. Šių teisės aktų nuostatos, kontrolierės teigimu, neprieštarauja Lygių galimybių įstatymui, įpareigojančiam valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant, be kita ko, tautybės. Vis tik praktikoje pastebima, kai asmenys nurodo, kad yra nepasiruošę įvaikinti ar globoti būtent romų tautybės vaiko.

Įvaikinimo tarnybos teigimu, atliekant įvertinimą, kiek asmenys yra pasiruošę globoti ar įvaikinti vaiką, jokiais būdais nėra siekiama išskirti romų ar kitų tautybių vaikus, kaip nepageidaujamus globoti ar įvaikinti. Tarnyba tvirtino, kad asmuo ar šeima turi teisę išsakyti savo lūkesčius būsimo globotinio ar įvaikio atžvilgiu, nurodydami svarbias aplinkybes, susijusias su siekiamu globoti ar įvaikinti vaiku, taip pat ir vaiko tautybe, nes pasirengimas globoti ar įvaikinti vaiką yra labai individualus, nuo daugelio aplinkybių priklausantis procesas.

Kontrolierė B. Sabatauskaitė pripažino, kad tokiu atveju būsimo globotinio ar įvaikio tautybė yra viena iš aplinkybių, galinčių nulemti jo globos ar įvaikinimo galimybę šeimoje. Jos teigimu, nagrinėjamu atveju romų tautybės vaikai išskiriami iš kitų tautybių be jokio pagrindimo, be galimybės įtėviams įsivertinti ir (ar) permąstyti savo nuostatas, pajusti ryšį su vaiku ir galiausiai užtikrinti laikiną ar pastovią vaiko priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą.

„Šių vaikų nepageidaujama dėl to, kad jie yra romų tautybės, lyg pati tautybė savaime suformuotų tam tikrus vaikų poreikius, kurių būtų neįmanoma patenkinti. Suprantama, kad globėjai ar įtėviai gali turėti neigiamų nuostatų romų atžvilgiu, tačiau tokį neigiamą nusistatymą asmenys gali turėti įvairiais kitais klausimais, pavyzdžiui, vaikų ar jų tėvų socialinės padėties ar tikėjimo atžvilgiu“, – rašoma kontrolierės sprendime.

B. Sabatauskaitės teigimu, tokios informacijos apie nepageidaujamą tautybę nurodymas neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimą, nuostatų, todėl Įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys šias nuostatas galimai taiko netinkamai.

Kontrolierė kreipėsi į Įvaikinimo tarnybą su siūlymu užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir organizuoti globos ar įvaikinimo procesą vienodomis sąlygomis, t. y. neišskiriant asmenų dėl jų tautybės. Taip pat pasiūlė šią temą įtraukti į „GIMK“ programą bei atlikti vaikų globos ar įvaikinimo galimybių analizę, atsižvelgiant į vaikų tautybę, rasę, kilmę. Turint galvoje tai, kad skunde išdėstytos aplinkybės susijusios su vaiko interesais, skundas buvo persiųstas ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Siekiant aptarti šiuos ir kitus klausimus, kontrolierė susitiko su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktore Ilma Skuodiene ir tarnybos atstovėmis. Susitikime buvo diskutuojama, kaip išvengti diskriminacijos įvaikinimo ir globos procese. Išryškėjo dvi galimos veiklos kryptys: mažinti diskriminaciją keliant pačių Įvaikinimo tarnybos darbuotojų kompetenciją lygių galimybių klausimais ir dirbant su asmenų, siekiančių įsivaikinti ar globoti vaikus, nuostatomis. Susitikimo metu prieita prie minties į „GIMK“ programą įtraukti papildomą modulį, skirtą stereotipų ir nediskriminavimo klausimams. Įvaikinimo tarnyba pabrėžė ir vidinių nediskriminavimo mokymų poreikį savo personalui. Pokalbyje buvo paliesta ir įtraukaus švietimo svarba, vaikams su negalia skirtų paslaugų prieinamumas, geresnės vadybos poreikis jas užtikrinant.