lt
en
Naujienos

Verslo sektoriaus paramos žmogaus teisėms proveržis Lietuvoje: kodėl verslui svarbu remti lygias galimybes?

Straipsnio autorė: Eglė Kuktoraitė

2019 metais Lietuvoje įvyko verslo sektoriaus paramos žmogaus teisėms proveržis Lietuvoje. Pirmą kartą LGBT bendruomenės festivalio „Baltic Pride“ istorijoje, verslo atstovai Lietuvoje aktyviai prisidėjo prie festivalio organizavimo. Šia proga apie verslo paramą žmogaus teisėms ir lygioms galimybėms diskutuojame su „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininke ir administracijos vadove Dovile Grigiene, „Telia“ komunikacijos vadove Birute Eimontaite, „Moody‘s“ Lietuvos biuro ir operacijų vadovu Mariano Andrade bei organizacijos „Diversity Development Group“ direktoriumi Karoliu Žibu.

Kodėl jums svarbu skirti paramą pažeidžiamoms visuomenės grupėms? Gal galėtumėte išvardyti pažeidžiamas visuomenės grupes, kurioms aktualius projektus esate rėmę?

Dovilė Grigienė: Įvairovė ir lygios galimybės yra atviros, progresyvios ir tvariai augančios visuomenės pagrindas. Kiekvienas mūsų turėtume būti suinteresuoti tuo, kad visi visuomenės nariai joje jaustųsi vienodai vertinami, reikalingi ir saugūs. Matome prasmę kartu su visa visuomene siekti šių tikslų, todėl palaikome pokyčius, kurie skatina progresą ir tvarų vystymąsi.

„Swedbank“ jau daugelį metų siekia prisidėti prie aktualių lyčių lygybės klausimų sprendimo. Praėjusį rudenį įgyvendinome projektą „Žalia šviesa“, kurio tikslas – mažinti nepagrįstus atlygio skirtumus tarp vyrų ir moterų. Projekto metu Vilniaus Konstitucijos prospekte buvo pakeisti pėsčiųjų šviesoforai, kuriuose vyrą pakeitė simbolinė moters figūrėlė, o verslą pakvietėme aktyviais veiksmais prisidėti skatinant lygias moterų ir vyrų galimybes darbo vietoje bei pasidalijome savo organizacijoje taikoma gerąja praktika.

2017 metais inicijavome ir iki šiol remiame konferenciją „Go Forward“ apie sėkmingą moterų karjerą ir lyderystę. Be to, „Swedbank“ tapo pirmuoju banku, pasirašiusiu Įvairovės chartiją, kuri skatina įvairovę ir lygias galimybes darbo vietoje.

Mariano Andrade: Mūsų didžiausias turtas yra žmonės, tad mums svarbu, kad mūsų įmonės vertybės bei moralės normos atitiktų mūsų esamų ir potencialių darbuotojų vertybes. Todėl mes rodome savo atsidavimą įvairių žmonių grupių įvairovei bei integracijai įvairioms, kad ir kur imtumėmės verslo.

Keletas konkrečių pavyzdžių, kaip „Moody’s“ remia LGBT bendruomenę pastaruoju metu: pasirašėme Įvairovės chartiją, kurios tikslas – verslo skatinimas kurti įvairovę ir lygias galimybes darbo vietoje bei Lietuvos visuomenėje. Taip pat finansiškai rėmėme „Moody’s“ LGBT darbuotojų grupes, kovojančias už LGBT įtraukimą darbo vietoje ir už jos ribų, kiekvienoje šalyje, kurioje „Moody‘s“ veikia. Taip pat mūsų įmonėje veikia darbuotojų grupės, atstovaujančios moterims ar skirtingų amžių ir kultūrų žmonėms.

„Moody's Lietuvoje biuro ir operacijų vadovas Mariano Andrade // A. Didžgalvio nuotr.

Birutė Eimontaitė: „Telia“ pirmenybę teikia visiems žmonėms ir jų patirtims – tiek klientams, kurie naudojasi mūsų paslaugomis, tiek darbuotojams, nes būtent jie kuria, vysto ir rūpinasi, kad technologijos būtų patogios ir prieinamos kiekvienam. Visuomet savęs klausiame – ar tai, ką darome, padės skatinti įvairovę „Telia“ viduje, ar padės žmonėms įsitraukti ir dalintis skirtingomis patirtimis. Būtent skirtingas mąstymas ir skirtingos idėjos kuria pridėtinę vertę ir leidžia tobulėti, judėti pirmyn ir išlaikyti lyderio pozicijas. Todėl tikime ir palaikome įvairovę bei lygias galimybes visiems – tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų.

Vedami šių įsitikinimų šiais metais prisijungėme ir prie birželio 8 dieną vykusių „Baltic Pride 2019“ eitynių, kuriose dalyvavo apie 100 „Telia“ darbuotojų kartu su šeimomis bei draugais.

Mums taip pat labai svarbu dalyvauti iniciatyvose, kurios įkvepia moteris ir mergaites rinktis savo karjerą technologijų srityje, pavyzdžiui, „Women in Tech“ iniciatyvoje. Šiemet prisijungėme ir prie pirmą kartą Lietuvoje organizuotos „DUOday“ iniciatyvos, kurios dėka žmogus su negalia ne tik susipažįsta su įmone iš vidaus, bet ir išbando įprastas darbuotojų užduotis, dalyvauja susitikimuose, bendrauja su kolegomis. Remiame Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, dalyvavome pirmajame Nacionaliniame žmogaus teisių forume.

Mūsų pačių darbuotojai dalyvauja „Telia“ YOUNITE savanorystės programoje, kuria siekiame pagerinti įvairių visuomenės grupių, pavyzdžiui, senjorų ar moksleivių technologinius įgūdžius, didinti supratimą apie saugų internetą ir mažinti skaitmeninę atskirtį, taip prisidėdami prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų įgyvendinimo.

Karolis Žibas: Lygios galimybės yra mūsų organizacijos veiklos pagrindas. Susikūrėme 2012 metais ir subūrėme mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų aktyvistus. Kiekvieno mūsų darbuotojo pareigos yra susijusios su lygių galimybių skatinimu. Mes tikime, kad valstybė yra stipri tiek, kiek gali saugoti ir ginti pažeidžiamų grupių teises. Reikia pripažinti, kad valstybei šioje srityje yra kur „pasitempti“, tad mūsų organizacija siekia prisidėti prie pažangos šioje srityje. Pradėjome dirbti nelygybės, išnaudojimo srityje, įtraukėme privatų sektorių. Šis sektorius turi labai daug išteklių, resursų ir nemažai žinių, kaip galima padėti spręsti Lietuvoje įsisenėjusias ir struktūrines problemas.

Žvelgiant į Eurostato, Europos Centrinio Banko, Lietuvos statistikos departamento duomenis, įvardyti pažeidžiamiausias visuomenės grupes yra labai sudėtinga. Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos ar jiems gresia skurdas. Atskirties indeksas rodo, kad tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. neturtingiausių Lietuvoje skirtumas siekia daugiau kaip 7 kartus. Į šį žmonių procentą patenka daug kas: Lietuvos piliečiai, užsienio šalių piliečiai, migrantai, pabėgėliai, pagyvenę asmenys, žmonės su negalia. Žmonės su negalia yra ypatingai pažeidžiama grupė, kurios skurdo rizikos lygis yra žymiai didesnis negu Lietuvos vidurkis.

Deja, bet reikia pripažinti, kad labai dažnai visuomenės įvairovę atspindinčios grupės patiria riziką patirti smurtą. Mes, priešingai negu kitos organizacijos, neteikiame paslaugų šioms tikslinėms grupėms, tačiau dirbame su procesais, kurie liečia šias grupes: stebime migracijos procesą, analizuojame pabėgėlių integracijos procesus, migrantų darbuotojų išnaudojimą darbo rinkoje, prekybą žmonėmis. 2019 metų Darnaus vystymosi tikslų vertinime Lietuvos nelygybės mažinimo indeksas smuko žemyn. Tai reiškia, kad mes ne tik šioje srityje nedarome progreso, bet ir regresuojame. Tai lemia Lietuvos ekonominė politika, bendra situacija, kurioje atsiduria skirtingos grupės.

Kaip verslas gali prisidėti prie lygių galimybių skatinimo Lietuvoje?

Dovilė Grigienė: Pirmiausia – įgyvendindamas lygių galimybių principus darbo vietoje. Darbuotojai, rinkdamiesi darbdavius, vis labiau atsižvelgia į įmonės reputaciją. Pastaruoju metu įmonių vertybinė sistema, požiūris į lygybę, tvaraus vystymosi principus tampa dar svarbesnis. Tad pažangus, lygybės ir įvairovės principus puoselėjantis, dėl to klientų ir darbuotojų vertinamas verslas gali būti pavyzdžiu tiek kitoms įmonėms, tiek visai visuomenei.

 

„Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Dovilė Grigienė // A. Didžgalvio nuotr. 

Mariano Andrade: Mes žinome, kad skirtingi požiūriai skatina diskusiją. Įdarbindami žmones su skirtingomis patirtimis bei gebėjimais, ir leisdami jiems atsiverti bei pilnai realizuoti savo potencialą, mes pageriname „Moody‘s“ reitingus, produktų bei paslaugų kokybę. Mes suprantame, kad įtraukiančios aplinkos ir įvairovės puoselėjimas prisideda prie verslo sėkmės, bet dar svarbiau – taip elgtis yra tiesiog teisinga.

Birutė Eimontaitė: Pernai su beveik trisdešimt Lietuvos įmonių pasirašėme Įvairovės chartiją, kuria siekiame mažinti darbuotojų diskriminaciją ir skatinti įvairovę bei lygias galimybes. Tai yra vienas iš daugelio būdų, kuris suteikia žinias, platformą ir palaikymą siekiant sukurti geresnę visuomenę, kurioje gyvename, dirbame ir kuriame.

Karolis Žibas: Žvelgiant į Vakarų ir Šiaurės Europą, matome, kad verslo vaidmuo šioje srityje yra labai didelis. Lietuvoje dar tik mėginame pradėti kalbėti apie tai, kad verslas turi keisti ne tiek bendruomenės požiūrį apskritai, kiek kalbėti apie įvairovę savo įmonėse. Verslas gali užtikrinti įvairovės planus, draugišką ir įtraukią darbo vietą ir visa tai komunikuoti į išorę, tokiu būdu keičiant Lietuvos viešajame diskurse vyraujančias nuostatas.

Verslas turi lankstesnes galimybes ir politiką nei pati valstybė. Daugialypės diskriminacijos sąvoka verslo srityje jau seniai prigijusi, tuo tarpu valstybiniame lygmenyje to pasigendama. Žinutė apie žmogaus teises ir įvairovės skatinimą Lietuvoje pasigirsta ne tik iš nevyriausybinių organizacijų, vienos ar kitos ministerijos, bet ir iš verslo sektoriaus atstovų. Kai kurie verslo atstovai yra pasirašę Įvairovės chartiją. Šie verslai akcentuoja neselektyvų požiūrį į įvairovę ir žmogaus teises. Jei rūpi vaikų teisės ir lyčių lygybė, tiems patiems žmonėms turėtų rūpėti ir pabėgėlių, ir LGBT teisės, ir visos kitos įvairovės sritys. Taigi mes akcentuojame holistinį požiūrį į žmogaus teises. Jei turime selektyvų požiūrį į įvairovę, tai jau nėra įvairovė.

Kokias lygias galimybes darbo vietoje skatinančias priemones diegiate savo darbo aplinkoje? Kodėl svarbu, kad kiekvienas darbuotojas turėtų lygias galimybes realizuoti save?

Dovilė Grigienė: Didelį dėmesį skiriame lyčių lygybės problematikai. Prieš maždaug ketverius metus atlikome išsamią visos organizacijos analizę ir identifikavome pareigybes, kuriose atlyginimų skirtumas pagal lytį buvo nepagrįstas. Skirtumams panaikinti skyrėme specialų biudžetą ir pasiekėme, kad skirtingų lyčių darbuotojų atlyginimų skirtumas „Swedbank“ šiuo metu neviršija 1 procento.

Pasitvirtinę Lyčių lygybės ir įvairovės politiką išsikėlėme tikslą, kad tarp visų lygių vadovų būtų bent 40 proc. moterų. Siekiame į vadovaujančias pozicijas visada turėti abiejų lyčių kandidatų. Laikydamiesi šio principo organizuojame atrankas – tarp pretendentų į konkrečią poziciją turi būti bent viena moteris ar bent vienas vyras.

Į kasmetį atlyginimų peržiūrėjimą įtraukėme ir vaiko priežiūros atostogose esančius darbuotojus. Taip užtikriname, kad jų atlyginimai neatsiliktų nuo kitų kolegų ir, kol jie rūpinasi savo vaikais, nesusidarytų atotrūkis.

Manome, kad tai ne tik padeda sukurti geresnę aplinką darbuotojams – iš to laimime visi. Kai darbuotojai savo darbo aplinkoje jaučiasi vertinami, didėja jų motyvacija, jie lengviau atsiskleidžia, dalijasi patirtimi ir idėjomis. Tai reikšmingai prisideda prie sėkmingo įmonės veikimo ir tikslų siekimo.

Mariano Andrade: „Moody’s“ siekia, kad įvairovė ir integracija taptų neatsiejama įmonės dalimi. Šis procesas prasideda vadovybėje. Mūsų vadovas viešai pasakoja apie įvairovės ir integracijos svarbą mūsų įmonėje. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje veikia Įvairovės Taryba, sudaryta iš aukščiausių vadovų, kuri yra atsakinga už įvairovės ir integracijos strategijos įgyvendinimą.

„Moody’s“ taip pat turi Verslo elgesio kodeksą, kurį turi pasirašyti ir jo laikytis visi darbuotojai visame pasaulyje. Kodeksas išdėsto mūsų visų indėlį, stengiantis sukurti aplinką, kuri gerbia kiekvieno žmogaus orumą ir vertę, ir kur negali būti jokios diskriminacijos darbe, įskaitant darbuotojo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

Tai tik keletas iniciatyvų, padedančių mums užtikrinti, kad mūsų darbuotojai galėtų pilnai realizuoti save darbe ir visą dėmesį skirti kaip galima geriausiems mūsų įmonės rezultatams. Kai žmonės jaučiasi vertinami tokie, kokie jie yra ir už tai, ką jie gali pasiekti, mes visi laimime. Kviečiu apsilankyti mūsų karjeros puslapyje, kur galima rasti daugiau informacijos apie įvairovės ir integracijos programas.

Birutė Eimontaitė: „Telia“ grupės mastu į visus pagrindinius personalo valdymo procesus integruoja ir įvairovės bei įtraukties principus. Mūsų tikslas – įvairovę ir įtrauktį paversti savaime suprantamu dalyku. Tokiu būdu galėsime darbuotojus atrinkti, auginti ir jiems atlyginti kaip galima labiau laikydamiesi nešališkumo ir įtraukimo principų.

Šviečiame darbuotojus lygių galimybių klausimais, organizuojame vidinius mokymus įvairovės ir įtraukties, lygybės ir nediskriminavimo temomis. Mūsų vidinė darbuotojų atrankų komanda dalyvavo „Įdarbinimo be šališkumo“ mokymuose, o rudenį startuosime su elektroniniais mokymais darbuotojams ir vadovams apie „Nesąmoningą išankstinį nusistatymą“.

Atlikdami vidinį įsitraukimo vertinimą „Purple Voice“, taip pat matuojame diskriminacijos rodiklius ir imamės priemonių jiems mažinti. Su edukologe, žmogaus teisių ugdymo specialiste Vilma Gabrieliūte, pradėjome vidinį įvairovės valdymo tyrimą, kuriuo siekiame surinkti įžvalgas, kurios bus atspirties taškas skatinant „Telia“ darbuotojų įvairovę ateityje.

Vidiniu projektu „People of Telia“ plečiame supratimą apie įvairovės ir įtraukties galią, mokome įveikti pasąmonėje glūdintį šališkumą, remiame bendradarbiavimo grupes.

Karolis Žibas: Mes padedame integruoti strateginį mąstymą, organizuojame mokymus verslo atstovams, galime padėti sukurti strategijas, identifikuoti atmosferą įmonėje. Mes esame tam tikra platforma ir palaikantis institutas. Įvairovės užtikrinimą darbo vietoje turi įgyvendinti ne nevyriausybinis, o privatus sektorius.

Apsiriboti vien tik privačiu sektoriumi negalime, nes darbo vietas kuria ir nevyriausybinis bei viešasis sektorius. Pavyzdžiui, atlyginimo atotrūkis tarp vyrų ir moterų yra pastebimas visuose sektoriuose. Taigi mes siekiame įvairovės valdymo strategiją diegti ne fragmentiškai, o struktūriškai.

Karolis Žibas ir Vija Platačiūtė „Baltic Pride“ konferencijoje // A. Didžgalvio nuotr.

Kas paskatino remti „Baltic Pride“ 2019 festivalį? Kokių atsiliepimų sulaukėte? Ko išmokote iš šios patirties?

Dovilė Grigienė: „Swedbank“ siekia skatinti progresą ir tvarų vystymąsi, tad parama LGBT bendruomenei tapo dar vienu svarbiu žingsniu šioje srityje. Esame įsitikinę, kad lygybė negali būti selektyvi, jaustis visapusiškai lygiu visuomenės nariu turi kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, rasės, etninės kilmės ar seksualinės orientacijos.

Didžioji dalis atsiliepimų buvo itin palankūs. Pasigirdo daugybė visuomenės balsų, raginančių prie tokių iniciatyvų prisijungti daugiau verslo atstovų. Matome, kad remiančiųjų lygybę, suprantančių, kodėl ši vertybė yra svarbi, atsiranda vis daugiau, o jų balsas girdimas vis garsiau.

Mariano Andrade: „Moody’s jau ilgą laiką remia pasaulio LBGT bendruomenę, tad dalyvavimas tokiame renginyje kaip „Baltic Pride“ tapo puikia galimybe parodyti mūsų vertybes ir Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad ką tik, praėjusį gruodį, įkūrėme savo biurą Vilniuje. Mūsų darbuotojai kasmet su „Moody‘s“ vėliava dalyvauja LGBT eitynėse visame pasaulyje, įskaitant Londoną, Niujorką, San Franciską ar Torontą, ir mes džiaugiamės galėdami šią paramą išreikšti ir Vilniuje.

Tai, kad eitynėse dalyvavo daug ir labai spalvotų žmonių, buvo tikrai įspūdinga, ypač žinant, kad pirmosios „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje įvyko mažiau nei prieš dešimtmetį. Šių metų renginys aiškiai parodė, kad teigiamas pokytis yra tikrai galimas, jei bendruomenės nariai, įskaitant verslą, remia veiklas, kuriančias didesnės integracijos aplinką kiekvienam.

Birutė Eimontaitė: Kaip vienas didžiausių darbdavių bei technologijų lyderių Lietuvoje jaučiame pareigą būti pavyzdžiu ir kitose gyvenimo srityse. Esame už atvirą visuomenę, todėl birželio 8 dieną žygiavome „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę!“. Tikime, kad žmonės turi teisę jaustis laimingi būdami savimi, o šios eitynės buvo puiki proga tai prisiminti. „Telia“ yra už atvirą, įvairią visuomenę ir pagarbą, nepaisant lyties, tautybės, etninės priklausomybės, religijos, amžiaus, lytinės orientacijos ar negalios. Įvairovė, lygios galimybės ir pagarba yra mūsų vertybių pagrindas, o įvairovės ir įtraukties projektai yra neatskiriama mūsų organizacijos dalis.

Šiemet remdami ir dalyvaudami „Baltic Pride“ sulaukėme tikrai labai daug nuomonių, kurias lygiai taip pat gerbiame už jų įvairumą. Tačiau tiek rėmėjams, tiek kritikams atvirai, aiškiai ir drąsiai pasakėme: mes einame už įvairovę ir laisvę, o ne prieš kažką. Tai, kad su „Baltic Pride“ tema susiję mūsų įrašai socialiniuose tinkluose sulaukė rekordiškai didelio įsitraukimo taip pat vertiname kaip teigiamą dalyką, kuris skatina diskusiją visuomenėje ir įvairių nuomonių sklaidą.

 „Telia“ komanda „Baltic Pride“metu // A.Didžgalvio nuotr.

Karolis Žibas: Holistinis požiūris į žmogaus teises yra mūsų organizacijos veiklos pagrindas. Neselektyvus požiūris į įvairovę taip pat. Visas įvairovės sritis ir formas mes laikome vienodai svarbiomis.

 

 

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.