Žmonės bendrauja gestų kalba naudodamiesi kompiuteriu. SHVETS production nuotr. / Pexels.com
SHVETS production nuotr. / Pexels.com
2023 sausio 12 d.
Viešoji informacija: kurčiųjų bendruomenės atstovai pataria, kaip ją pateikti tinkamai

Pastaraisiais metais viešosios informacijos prieinamumo klausimams dėmesio skiriama kaip niekada daug. Tikėtina, kad įgyvendinant „negalios reformą“ institucijų pastangos skaitmeninę erdvę pritaikyti žmonėms su negalia dar labiau suintensyvės. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) atstovai – prezidentas Kęstutis Vaišnora ir viešųjų ryšių koordinatorė Justina Vertelkaitė – džiaugiasi sisteminiais pokyčiais, tačiau apgailestauja, kad kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų galimybės naudotis viešąja informacija vis dar yra labai apribotos.

Rašytinio teksto nepakanka

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo numato, jog visų valstybinių institucijų interneto svetainės turi būti prieinamos žmonėms su negalia. Dokumente išskiriami reikalavimai yra arba privalomi, arba rekomenduojami.

Informacijos pateikimas lietuvių gestų kalba mūsų šalyje nėra privalomas, tačiau jau esama gerosios praktikos. LKD atstovai, kaip pozityvius pavyzdžius, išskiria Prezidentūrą, Valstybės pažinimo centrą, Vyriausybę ir Užimtumo tarnybą. Institucijos vis dažniau kreipiasi į kurtiesiems atstovaujančias organizacijas konsultuodamiesi – progresas, nors ir lėtas, vis tik yra akivaizdus.

J. Vertelkaitė atkreipia dėmesį, kad LKD gana dažnai sulaukia klausimo, kodėl toks pritaikymas reikalingas – negi nepakanka lietuviško teksto? „Kurtiesiems gestų kalba yra gimtoji. Šia kalba jie geriausiai supranta informaciją ir geriausiai save išreiškia. Situacija su lietuvių kalba panaši į anglų kalbos išmanymą: vieni ją mokame geriau, kiti – prasčiau, atsidarę užsienietišką naujienų portalą vieni supras tekstą, kiti – ne. Gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji teisė ir jiems turi būti sudarytos sąlygos informaciją gauti šia kalba“, – sako LKD atstovė.

Pasak jos, organizacijos, norėdamos savo interneto svetaines pritaikyti kurtiesiems ir kurčiosioms, turėtų atsižvelgti į keletą dalykų. Pirma, vertėtų įsivertinti, kuri informacija yra aktualiausia gyventojams ir gyventojoms. Nėra būtina versti absoliučiai visko. Antra, vertimo paslaugas reikėtų užsisakyti iš anksto, nes jų paklausa vis didėja. Šalyje šias paslaugas teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras ir teritoriniai jo skyriai. Trečia, svarbu užtikrinti, kad vaizdo įrašai būtų tvarkingi: sumontuoti, parinktas tinkamas fonas ir apšvietimas, vertėjų rankos ir veidas aiškiai matomi ir pan. Ketvirta, lietuvių gestų kalbos įrašas turėtų būti publikuojamas kartu su verčiamu tekstu. Tai gali būti arba subtitrai, arba tas pats tekstas surašytas šalia. „Vieni kurčiųjų bendruomenės nariai tekstą geriau supranta gestų kalba, kiti skaito ir rašytinę jo formą. Jei informacija pateikiama ir gestais, ir rašytiniu tekstu, ji bus gaunama visavertė“, – teigia J. Vertelkaitė.
Justina Vertelkaitė. LKD archyvo nuotr. J. Vertelkaitė. LKD archyvo nuotr.

Svetainėse informaciją lietuvių gestų kalba vertėtų skelbti dvejopai. Pagrindinio puslapio viršuje, prie versijų kitomis kalbomis, reikėtų pridėti specialią gestų kalbos ikonėlę (ją galima parsisiųsti LKD svetainėje). Ją paspaudus turėtų atsiversti puslapis su pateikiamos informacijos turiniu ir vaizdo įrašais. Šiuos įrašus taip pat vertėtų talpinti ir prie bendros informacijos, kuri yra išversta (pavyzdžiui, informacinio teksto viršuje).

Patarimai televizijoms

Pašnekovų vertinimu, televizijos turinio prieinamumas kurtiesiems yra itin komplikuotas. Dalį turinio subtitruoti ir versti į lietuvių gestų kalbą LRT įpareigoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. Šio kanalo eteryje prieinamų laidų tikrai yra, nors, anot LKD atstovų, jų galėtų būti ir daugiau. Didesnė problema – komercinių televizijų nenoras atsižvelgti į kurčių ar neprigirdinčių žiūrovų poreikius.

„Turbūt Lietuvoje dar yra toks mentalitetas, kad kol nepriversi ir neįpareigosi, tol institucija ar įstaiga nieko nedarys. Nebent organizacijoje yra žmonės, susidūrę su tam tikrą negalią turinčiais asmenimis – jie pokyčių imasi savo iniciatyva“, – paklaustas, ar turinio pritaikyti kurtiesiems komercinės televizijos negalėtų ir be įstatyminės pareigos, sako K. Vaišnora.

K. Vaišnora. LKD archyvo nuotr. 
K. Vaišnora. LKD archyvo nuotr.

Pasak jo, kurčiųjų auditorija televizijos industrijoje yra stipriai nuvertinama. „Yra susiformavęs toks keistas stereotipas, neva gestų kalbos vertėjas ekrane „makaluodamas“ rankomis trukdo kitiems žiūrovams. Prezidentūra ne kartą rengė spaudos konferencijas, kuriose šalia Prezidento stovėjo ir gestų kalbos vertėjas. Televizijų operatoriai, vietoje to, kad į kadrą sutalpintų ir kalbantį asmenį, ir vertėją (taip papildomai nereikėtų rūpintis vertimu), jie to nepadaro. Kai bandėme aiškintis, kodėl taip yra, jie sakė, kad režisieriams tokia kompozicija atrodo nelabai estetiška“, – teigė LKD prezidentas.

Televizijos režisierių nerimas dėl estetikos, jo nuomone, nėra nei pateisinamas, nei racionalus. 2021 metais minint dieną, kada šalyje oficialiai pripažinta lietuvių gestų kalba (1995 m. gegužės 4 d.), LRT „Panorama“ transliuota vedėjus ir vedėjas apkeitus vietomis su vertėjais ir vertėjomis. „Viešojoje erdvėje, bent jau internete, neteko matyti nė vieno komentaro apie tai, kaip blogai viskas atrodė. Priešingai, kai kurie net sakė, kad toks sprendimas yra geresnė idėja: „Kam matyti tą vedėją? Tegu jis būna mažas kamputyje, mes tai girdime, duokime centrinę vietą kurtiesiems, kad jie geriau matytų“, – prisiminė K. Vaišnora.

Vienas būdas pritaikyti televizinį turinį kurčiųjų poreikiams – naudoti subtitrus (idealiausiu atveju tai turėtų būti SKN titrai, kuriais specifiškai aprašomi ir foniniai garsai). Svarbu nepamiršti, kad teksto rodymas savaime nereiškia, jog turinys kurtiesiems yra patogus ir suprantamas. „Žmonės kalba skirtingai. Vieni kalba lėtai, kiti per trumpą laiką pasako labai daug teksto. Jeigu teksto eilutė keisis labai greitai, žmonės nespės perskaityti. Taigi, ruošiant titrus, reikia atlikti tam tikrą informacijos atranką: išmesti esmei įtakos neturinčius beverčius žodžius, trumpinti tekstą nepakeičiant minties“, – pagrindinius subtitravimo aspektus išskiria J. Vertelkaitė.

Televizinio turinio pateikimas su subtitrais ir vertimu į lietuvių gestų kalbą būtų idealus, tačiau LKD atstovų teigimu, toks standartas bent jau kol kas reikalauja per daug resursų (vertimo paslaugų paklausa tikrai viršija pasiūlą). Be to, informacijos pritaikymo pobūdis priklauso ir nuo turinio formato bei žanro. Pavyzdžiui, filmą pateikti su vertimu į gestų kalbą yra gana sudėtinga (jame daug veiksmo, daug kalbėtojų, todėl vienu metu reikėtų bent kelių vertėjų) – tokiu atveju geriau naudoti SKN titrus. Nesant galimybei parengti SKN titrų – vertėtų stengtis kuo daugiau turinio subtitruoti įprastu būdu.

„Labai dažnai sulaukiame klausimo, kodėl LKD nesiekia, kad viskas televizijoje būtų pateikta su SKN titrais. Mes atsakome, kad viskas turi vykti palaipsniui. Pirmiausia, įpraskime subtitruoti visas laidas. Kai tai taps įprasta praktika, tikrai pereisime prie SKN formato. Kine jau ne kartą rodyti tokio formato filmai“, – kaip reikėtų pasirūpinti informacijos prieinamumu siūlo K. Vaišnora. „Subtitrai, kaip informacijos pateikimo būdas, nėra aktualus tik kurtiesiems. Jie patogūs visiems: tiek girdintiems, tiek užsieniečiams, kurie mokosi lietuvių kalbos, tiek žmonėms su klausos negalia“ – priduria J. Vertelkaitė.

Ką versti pirmiausia?

K. Vaišnora pasakoja, kad LKD gana dažnai sulaukia klausimų, kokius renginius ar seminarus organizuoti kviečiant lietuvių gestų kalbos vertėją, kuri informacija bendruomenei aktualesnė ir pan. Pasak jo, informacijos trūksta visur ir visada, nepriklausomai nuo jos temos.

J. Vertelkaitė siūlo siekti, kad visa viešoji informacija būtų prieinama kurtiesiems ir neprigirdintiems. „Tada jie turės galimybę patys atsirinkti, ką žiūrėti, ką skaityti, kokiuose renginiuose dalyvauti“, – sako ji.

„Tai, kas aktualu vienam, kitam gali būti visiškai neaktualu. Pavyzdžiui, artėja savivaldos rinkimai. Vyks debatai, bet tai nereiškia, kad jeigu jie verčiami į lietuvių gestų kalbą ar bus subtitruojami, visa kurčiųjų bendruomenė atsisės ir žiūrės. Yra žmonių, kurie, jei paklausi, ar yra matę „Panoramos“ vertimą, sakys, kad ne, nes jie tiesiog nežiūri LRT“, – teigia LKD vadovas.

Tiesa, jis visada siūlo atsižvelgti į kontekstą, prioritetą teikti turiniui, aktualiam visiems ir visoms. Koronaviruso pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, energetikos krizė, kainų šuoliai – šie ir panašūs įvykiai sukelia tikrai daug nerimo ir įtampos, todėl informacija, ką gyventojams daryti, turėtų būti verčiama kaip įmanoma operatyviau.

Kilus klausimų dėl informacinės aplinkos pritaikymo klausos negalią turintiems asmenims, pašnekovų teigimu, visada galima kreiptis į LKD.

 

Šis interviu – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos straipsnių apie skaitmeninės informacijos prieinamumą ciklo dalis.