Vilma Gabrieliūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
2020 liepos 7 d.
Žmogaus teisių ugdymas po truputį įtraukiamas į mokyklų darbą

Birželio mėnesį Tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė nuotoliniu būdu vedė mokymus švietimo specialistams bei bendrojo ugdymo programų rengėjams. Jų metu ji pristatė žmogaus teisių ugdymo svarbą, visuomenėje vyraujančias nuostatas, struktūrinės nelygybės ir kitas problemas. Mokymuose paaiškėjo, kad švietimo specialistai supranta lygių galimybių svarbą, tačiau ne visada žino, kaip tai integruoti savo disciplinoje.

Anot edukologės V. Gabrieliūtės, ne kartą susitikusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) specialistais, pagaliau pradėta ieškoti būdų, kaip mokyklose kurti lygioms galimybėms ir įvairovei palankią aplinką. „Žmogaus teisių bei švietimo ekspertai jau seniai ragina keisti ugdymo metodus, kurie užtikrintų vaiko gerovę, jo teisę mokytis saugioje bei pagarbioje aplinkoje, išmokti priimti save bei kitus. Dar 2012 metais Jungtinės Tautos vyriausybėms parengė gaires, kaip organizuoti žmogaus teisių ugdymą, tačiau Lietuvoje ilgą laiką nebuvo dedama jokių pastangų jomis pasinaudoti“, — sako ji.

Žmogaus teisių ugdymas apima ne tik pagarbos pagrindinėms laisvėms bei žmonių įvairovei skatinimą. Šios koncepcijos įtraukimas į visus mokymo(si) lygmenis, elementus bei priemones ilgainiui sumažina tikimybę, kad įvairūs galimi žmogaus teisių pažeidimai bus pateisinami ir priimtini. Sistemiškai ugdoma pagarba žmogaus teisėms tampa vienu svarbiausių demokratijos bei darnios visuomenės ramsčių.

V. Gabrieliūtė džiaugiasi 2018 metais priimtu Pedagogų etikos kodeksu. Jame žmogaus teisių pripažinimo principas laikomas vienu pagrindinių mokytojų veiklos aspektu. Tiesa, kiekviena mokykla savo bendruomenės etikos ir elgesio normas, nors ir vadovaudamasi šiuo dokumentu, nusistato individualiai.

V. Gabrieliūtė mano, kad šis kodeksas yra pažangus ir reikalingas, tačiau tikram lygių galimybių ir žmogaus teisių įgyvendinimui mokyklose gerų intencijų nepakanka. „Daug bendraudama su ugdymo specialistais, mokytojais, programų bei vadovėlių rengėjais pastebėjau, kad jiems trūksta metodinių priemonių, pavyzdžių, kaip užtikrinti žmogaus teisių aspektų integravimą. Reikėtų parengti labai konkrečias gaires, į ką vertėtų atkreipti dėmesį dėstant geografiją, istoriją ir kitus dalykus. Be to, būtina investuoti ir į pačių mokytojų bei kitų švietimo proceso dalyvių sąmoningumą. Svarbu, kad kiekvienas švietimo sistemos dalyvis gebėtų kritiškai įvertinti stereotipų ir visuomenės įdiegtų vaidmenų daromą įtaką, atpažinti skirtingų tikslinių grupių poreikius, suvoktų, iš kur atsiranda rasinė ir kitokia neapykanta, mokėtų puoselėti religinę, kultūrinę ir kitokią visuomenės įvairovę“, — įsitikinusi ekspertė.

Tarnybos ekspertai tikisi, kad ŠMSM imsis lyderystės atnaujindama mokymosi priemones ir programas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra pasiruoši bendradarbiauti su ŠMSM atstovais, mokyklomis bei pedagogais, teikti konsultacijas ir ekspertines įžvalgas, organizuoti mokymus ir kitaip prisidėti prie švietimo kokybės užtikrinimo.